„Danske Bank“ integruoja viešąją debesiją: daugiau galimybių ir klientams, ir bankinių paslaugų kūrėjams
|Tobulėjantys visuomenės skaitmeniniai įgūdžiai augina ir vartotojų lūkesčius modernioms, bet kuriuo metu prieinamoms, personalizuotoms skaitmeninėms paslaugoms. Tuo tarpu tokių paslaugų teikėjams tai reiškia augančius duomenų srautus, poreikį juos greitai ir saugiai apdoroti, ir gebėjimą operatyviai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių vartotojų poreikių.
Didieji šiuolaikiniai bankai ilgą laiką duomenis valdė daugiausiai remdamiesi vidiniais centralizuotų skaičiavimo sistemų (angl. mainframe) resursais ir privačiais debesų kompiuterijos sprendimais. Visgi, kuriant modernius skaitmeninius sprendimus vien tokių resursų ima nepakakti, todėl vis daugiau dėmesio sulaukia viešosios debesijos sprendimai. Būtent juos į savo veiklos procesus ryžosi integruoti „Danske Bank“, o sklandžiu pokyčių įgyvendinimu visos grupės mastu rūpinasi Lietuvoje įsikūrusios banko komandos.
Viešoji debesija pribrendo bankininkystei
Stasys Mikelionis, „Danske Bank“ atsakingas už viešosios debesijos paslaugų diegimą, sako, kad dalies banko procesų ir verslo programų perkėlimas į „Amazon Web Services“ viešąją debesiją žymi naują organizacijos skaitmenizavimo etapą, kuris leis maksimaliai išnaudoti dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi ir didžiųjų duomenų analizės sprendimų suteikiamas galimybes, o kartu padės kurti modernius skaitmeninius sprendimus ir paslaugas klientams.
„Jau seniai stebėjome, kuria linkme vystosi viešosios debesijos sprendimai, tačiau nenorėjome skubėti. Laukėme tinkamo meto, kai viešosios debesijos paslaugos pasieks brandą ir atitiks aukštus finansų sektoriaus standartus. Viešosios debesijos sprendimai turėjo subręsti ne tik technologiniu požiūriu, bet dar svarbiau – duomenų saugumo ir atitikties kompleksiškam bankų teisiniam reguliavimui ES prasme. Žengti į viešąją debesiją nusprendėme tik po ilgos, kruopščios analizės ir įvertinę visus „už ir prieš“, – sako S. Mikelionis.
S. Mikelionio teigimu, būtent dėl griežtos, tačiau ne visada vienodai suprantamos reguliacinės aplinkos, viešoji debesija į bankininkystės sritį skverbiasi lėčiau nei į kitas. Visgi, banko atstovo įsitikinimu, šioje srityje jau per artimiausius 2–3 metus galima tikėtis proveržio, o aiškiai susidėliojus vidines procedūras, apsibrėžus rizikos veiksnių valdymo procesus, viešosios debesijos sprendimai ir šiandien gali būti visiškai pritaikomi bankininkystei.
Duomenims apdoroti reikia vis daugiau resursų
Anot S. Mikelionio, ryžtis išspręsti su viešosios debesijos diegimu susijusius iššūkius yra verta dėl keleto priežasčių. Visų pirma, gebėjimas greitai apdoroti didelius kiekius duomenų ir paversti juos vertingomis verslo įžvalgomis leidžia paspartinti inovacijas klientų atžvilgiu ir kurti moderniausius skaitmeninius sprendimus klientams.
„Su bankininkystės paslaugomis susiję gyventojų ir verslo klientų lūkesčiai kasdien auga. Tikimasi personalizuotų finansinių patarimų ir pasiūlymų, kad mokėjimai vyktų realiu laiku, o bankinės transakcijos būtų sklandžios ir pigios, nepaisant fizinių atstumų, skirtingų valiutų naudojimo ar kitų barjerų. Visa tai susiveda į efektyvų duomenų apdorojimą. Pavyzdžiui, „Danske Bank“ grupė savo veikloje teikdama kasdienių mokėjimų ir bankininkystės paslaugas kasdien apdoroja milžiniškus duomenų kiekius. Kyla poreikis moderniems technologiniams sprendimams duomenims apdoroti bei juos analizuoti. Viešosios debesijos sprendimų teikėjai siūlo tokias technologijas, kurių diegimas pačios organizacijos viduje – nei racionalus, nei labai realistiškas“, – sako S. Mikelionis.
Debesys leidžia lanksčiai reaguoti į IT pajėgumų poreikį
„Danske Bank“ Mokėjimų platformos IT vadovo Manto Žalneravičiaus teigimu, papildomų resursų duomenų apdorojimui poreikis ypač išryškėjo pandemijos metu, kai drastiškai išaugo skaitmeninių mokėjimų apimtys – kai kuriuose geografiniuose regionuose net 40 proc. Tačiau vidinių IT pajėgumų plėtimas šiems mokėjimams apdoroti kainuoja itin brangiai. Be to, kai remiamasi tradicinėmis centralizuotomis skaičiavimo sistemomis, įmonėms sudėtinga greitai prisitaikyti prie kintančio resursų apdorojimo poreikio.
„Kitaip tariant, tradiciniai sprendimai yra nelankstūs, o dalis į maksimalius apkrovimus orientuotos vidinės IT infrastruktūros resursų didelę laiko dalį paprasčiausiai „kabo“ nenaudojami. Taip yra dėl to, kad, pavyzdžiui, skaitmeninių mokėjimų apimtys ženkliai svyruoja dienos, savaitės, mėnesio eigoje, o piko metu atliekamų operacijų skaičius gali net keletą kartų skirtis nuo vidutinių ar žemiausio apkrovimo rodiklių. Viešoji debesija šią problemą išsprendžia, nes visada leidžia naudoti tiek resursų, kiek tuo metu reikia“, – pasakoja M. Žalneravičius.
IT ir kitiems bankų specialistams – neribotos galimybės kurti
Anot S. Mikelionio, debesų kompiuterijos lankstumas dera su „Danske Bank“ organizacijoje taikomais „Agile“ darbo principais. Jie padeda nuolat prisitaikyti, dirbti greitai, efektyviai testuoti sprendimus, o debesijos technologijos tam suteikia dar didesnes galimybes.
„Darbas su viešosios debesijos sprendimais suteikia mūsų darbuotojams plačias galimybes vystyti ir testuoti sprendimus, panaikina senesnėms technologijoms būdingus apribojimus. Tam tikra prasme viešosios debesijos sprendimų naudojimas suteikia programuotojams neribotą „žaidimų aikštelę“, įrankius, kurie leidžia įgyvendinti iš ištestuoti net pačias ambicingiausias idėjas. Paprastai savirealizacijos galimybių ieškantiems specialistams tai yra labai aktualu, todėl galimybė dirbti su pažangiais įrankiais jiems yra svarbus privalumas. Šiuo požiūriu mes suteikiame panašią į startuolių darbo aplinką, bet kartu ir galimybę dirbti gerokai didesniu mastu“, – sako S. Mikelionis.
Padės tarpbankinius mokėjimus atlikti greičiau ir pigiau
Kalbėdamas apie konkrečius viešosios debesijos įgalintus sprendimus M. Žalneravičius pamini bendros Skandinavijos šalių tarptautinių mokėjimų infrastruktūros projektą „P27“. Tai „Danske Bank“ kartu su dar penkiais Skandinavijos bankais kuriama platforma, suteiksianti galimybę realiu laiku atlikti mokėjimus tarp skirtingas valiutas naudojančių mokėtojų ir gavėjų Šiaurės šalyse.
„Operacijų naudojant skirtingas valiutas apdorojimas yra sudėtingas, ilgai trunka ir brangiai kainuoja, tačiau pasitelkus viešosios debesijos sprendimus galėsime pasiūlyti momentinius mokėjimus Skandinavijos šalių vartotojams, o ateityje tokius sprendimus plėsti ir kituose geografiniuose regionuose, kuriems būdingos skirtingos valiutos. Tai vienas iš pavyzdžių kaip debesų kompiuterijos duomenų apdorojimo pajėgumai leidžia suteikti realią naudą galutiniams bankinių paslaugų naudotojams“, – sako M. Žalneravičius.
M. Žalneravičius pažymi, kad ne visoms aplikacijoms viešoji debesija yra geriausia tinkanti aplinka. Kai kurie procesai vis dar efektyviausiai vykdomi centralizuotose vidinėse sistemose. Visgi, banko atstovo teigimu, ateityje bankininkystės sektorius viešąja debesija, tikėtina, remsis vis labiau.
Pranešimą paskelbė: Beatričė Mikšytė, UAB „INK agency“