Žmonės į telefoną atsisiunčia įvairių neva įrenginio valymo programėlių tikėdamiesi pagreitinti jo veikimą, atlaisvinti vietos ar apsisaugoti nuo virusų. Vis dėlto dalis tokių programėlių gali padaryti daugiau žalos nei naudos – rinkti asmeninius duomenis, rodyti įkyrias reklamas ar net padėti sukčiams pasiekti įrenginį. Ekspertas įspėja, kad pavojingų programėlių pasitaiko ir oficialiose programėlių parduotuvėse, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Neseniai aptikta daugiau kaip 50 pavojingų programėlių, kurios buvo platinamos per programėlių parduotuvę „Google Play“. Jos prisidengė telefono valymo, žaidimų, skaičiuotuvo ar nuotraukų redagavimo įrankiaisir buvoatsisiųstos daugiau kaip2,3 mln. kartų. Tokios programėlės gali apkrauti telefoną reklamomis, rinkti asmeninius duomenis ar net sudaryti sąlygas sukčiams pasiekti įrenginį“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas. Pasak M. Vrubliausko, kenkėjiškos programėlės išlieka viena dažniausių sukčių naudojamų priemonių –nuo jų apsisaugoti padeda technologijos, bet būtinas ir pačių žmonių budrumas. „Bitė“ kuria…

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų.  „Po ilgus metus strigusių procesų pagaliau pereiname prie modernesnės kelių apmokestinimo sistemos, kuri jau veikia daugelyje Europos valstybių. Ateina sąžiningesnis mokestis – bus mokama už tai, kiek keliais realiai naudojamasi ir kokį poveikį transportas daro aplinkai bei infrastruktūrai. Mažesnė rinkliava numatyta žemės ūkio transportui ir netaršiems vilkikams, todėl skatiname verslą atnaujinti automobilių parką. Džiaugiuosi, kad „Via Toll“ taip pat prisidės…

Įsivaizduokite: gaminate vakarienę, rankos šlapios, o telefone reikia atsakyti į žinutę, perjungti dainą ar atsidaryti programėlę. Tokiose situacijose šiandien dažnai net nereikia liesti ekrano – tiek „Android“, tiek „iPhone“ telefonai leidžia nemažą dalį veiksmų valdyti balsu. Daugeliui pažįstami skaitmeniniai asistentai, tokie kaip „Siri“ ar „Gemini“, jau tapo kasdieniu įrankiu. Tačiau šiandien balsu galima ne tik pateikti užklausas dirbtiniam intelektui, bet ir valdyti patį telefoną. Balso valdymo funkcija Kalbėdamas apie balso valdymo funkciją, „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius pabrėžia, kad daugelis žmonių ją vis dar klaidingai sieja tik su paprastais klausimais virtualiems asistentams. Vis dėlto šiandien ši funkcija leidžia kur kas daugiau. „Anksčiau balsu įjungdavome muziką, nustatydavome žadintuvą ar paklausdavome orų…

Lietuvoje užfiksuotas istorinis lūžis – pernai tėvystės išmoką gavo daugiau vyrų nei moterų motinystės. Oficiali „Sodros“ statistika rodo, kad šią paramą gimus kūdikiui pasiėmė 16,2 tūkst. tėčių, o mamų skaičius siekė 16 tūkstančių. Tačiau vėliau šis entuziazmas priblėsta – nors vyrai jau drąsiai atideda darbus pirmąjį tėvystės mėnesį, tikrieji iššūkiai prasideda vėliau, kai ateina laikas ilgalaikėms vaiko priežiūros atostogoms, kurių tėčiai vis dar ima labai mažai. Kaip pastebi „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė Daiva Kasperavičienė, to priežastis – vidinė vyrų kova tarp siekio išlikti šeimos maitintoju ir troškimo būti su šeima. Šių metų kovo duomenys iliustruoja milžinišką atotrūkį, kai prasideda ilgalaikės vaiko priežiūros atostogos: paramą šalyje gavo 20,8 tūkst.…

Artimiausiomis dienomis daugelyje Lietuvos rajonų sinoptikai prognozuoja liūtis su perkūnija ir stipriu vėju. Kartu su audromis kasmet grįžta ir gajūs mitai. Vieni prieš audrą skuba išjungti telefoną, kiti nusisega išmanųjį laikrodį, o treti baiminasi, kad žaibas gali išjungti mobilųjį ryšį visame rajone. Ekspertai ramina – daugelis populiarių įsitikinimų apie žaibus ir technologijas neturi nieko bendra su realybe, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Mitai apie išmaniųjų įrenginių naudojimą perkūnijos metu vis dar labai gajūs, tačiau daugelis įsitikinimų neturi jokio pagrindo. Šiuo metu naudojamos technologijos ir išmanieji įrenginiai nėra pagrindinis žaibų taikinys, jei žmogus laikosi elementaraus atsargumo: išjungia kraunamus įrenginius iš elektros tinklo, nestovi po aukštu medžiu ir panašiai“, – pasakoja Andrius…

Nuo studijų Lietuvoje iki darbo vienoje pažangiausių pasaulio technologijų bendrovių – tokiu keliu žengė dizaineris Tomas Markevičius. Buvęs pasaulinės prekės ženklų transformacijos agentūros „Collins“ kūrybos vadovas neseniai prisijungė prie „OpenAI“ animuoto grafinio dizaino (angl. motion design) komandos. Jo profesinė patirtis atspindi šiandien vis labiau nykstančią ribą tarp kūrybos ir technologijų. „Technologijos yra kūryba, o kūryba yra technologijos“, – sako VILNIUS TECH alumnas. Pasak dizainerio, dirbtinio intelekto (DI) amžiuje šis ryšys tampa kaip niekada svarbus, o žmogaus kūrybiškumas – dar vertingesnis.  Kūrybiškumo paieškos atvedė į VILNIUS TECH Technologijos ir dizainas Tomą domino nuo ankstyvos jaunystės. Nors kūryba visada buvo jo aistra, ilgą laiką vaikinas nežinojo, kaip šias sritis sujungti ir paversti…

Programišiams nebereikia laužtis pro sudėtingas apsaugos sistemas – pakanka tiesiog paprašyti ir DI pats gali atiduoti jūsų paskyrą sukčiams į rankas. Būtent tai neseniai įvyko su „Meta“ dirbtinio intelekto valdomu „Instagram“ pagalbos robotu, kai programišiai vos per kelias minutes užvaldė ypač vertingas paskyras, lengvai apeidami dviejų žingsnių patvirtinimą (2FA). Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas perspėja apie prasidedantį naują grėsmių internete etapą: vien žmogaus budrumo atakoms atremti nebeužtenka. „Nesunku įsivaizduoti, kaip bejėgiškai jaučiasi žmonės, kai praranda paskyras patys niekur nesuklydę. Savaitgalį programišiams užteko prisijungti per VPN ryšį ir tiesiog paprašyti „Meta“ pagalbos roboto perleisti paskyrą – priskirti jai naują elektroninį paštą. Jiems nereikėjo nieko laužti, kurti jokių kenkėjiškų programų ar…

Artėjant brandos egzaminų sesijai, daugelis moksleivių vis dar pasikliauja sena taisykle – kuo ilgiau mokysiesi, tuo geresnio rezultato gali tikėtis. Tačiau specialistai įspėja, kad bemiegės naktys ir nuolatinis stresas dažnai duoda priešingą efektą – silpnina koncentraciją, apsunkina informacijos įsiminimą ir mažina gebėjimą susikaupti egzamino metu. „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovė Justina Antropik sako, kad prie papildomos įtampos prisideda ir nuolatinis blaškymasis telefone, tačiau technologijos gali tapti ne problema, o pagalba, jei jas naudojame sąmoningai. Problema pastebima ne tik Lietuvoje – neseniai „JAMA Pediatrics“ publikuotas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė paauglių telefonais naudojasi tarp vidurnakčio ir ketvirtos valandos ryto, o būtent naktinis naršymas tiesiogiai siejamas su prastesniu miegu ir didesniu nuovargiu…

Ar tėvai gali numatyti, kad vaikui kitame kambaryje žaidžiant įprastą kompiuterinį žaidimą gali grėsti manipuliacijos, išnaudojimas ir kiti, kruopščiai apgalvoti nusikaltėlių veiksmai? Šiandienos skaitmeninėje erdvėje vaiko kambarys nebėra savaime saugi vieta, o priklausomybę skatinantis platformų dizainas bei dirbtinio intelekto generuojama žala tampa naujais iššūkiais vaikų saugumui internete. Ekspertai atviri – jei nesiimsime veiksmų siekiant apsaugoti vaikus nuo pavojingo turinio, klimpsime gilyn. „Vaikai skaitmeninėje erdvėje susiduria su rizikomis, kurios evoliucionavo greičiau nei mūsų apsaugos priemonės. Matydami seksualinio šantažo augimą, DI kuriamą pavojų ir platformų dizaino poveikį vaikų emocinei gerovei, turime pereiti nuo fragmentiško reagavimo prie sisteminės politikos“, – teigia Liudas Mikalkevičius, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros koordinuojamo projekto „Draugiškas internetas“ koordinatorius. 2026…