P2P patirtis su skolininkais: gali tekti palaukti 4 metus, bet sugrįžta beveik viskas

Skolinimasis ne iš finansinių institucijų, o iš investuotojų, kaip rodo statistika, įgauna vis didesnius mastus. Tą realizuoti leidžia tarpusavio skolinimo platformos, dar žinomos kaip P2P (angl. peer-to-peer), suteikiančios galimybių skolintis iš investuotojų – tokių pačių žmonių kaip mes visi. Tiesa, neretai vis dar tenka susidurti su tam tikromis baimėmis prarasti per tokias platformas investuotus pinigus. Tačiau, kaip pastebi specialistai, tokia tikimybė itin maža, tereikia žinoti kelias svarbias taisykles.

Tarpusavio skolinimas populiarėja

Kaip pastebi tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas Darius Noreika, per pastaruosius keletą metų investavimo mastai mūsų šalyje demonstruoja augimo tendencijas. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, per 2019 m. tarpusavio skolinimo platformų išduotų paskolų suma augo 27 %, o š. m. I pusmečio pabaigoje likusi grąžinti vartojimo paskolų dalis siekia 54 mln. eurų, t. y. 30 % daugiau negu tuo pačiu metu pernai. Auga ir investuotojų skaičius. Šiemet I pusmečio pabaigoje jų buvo virš 37 tūkst., t. y. 36 % daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Investuojančiųjų paveikslas gana platus – investuoja ir moterys, ir vyrai. Tiesa, pastarieji kur kas dažniau. Vidutinis amžius – 36 metai, bet yra ir tokių, kuriems net virš 90.

D.Noreika pripažįsta, kad baimių prarasti investuotus pinigus vis dar tenka išgirsti nemažai. Tik dažniausiai jos nepagrįstos.

Pagrindinė rizika, kurią prisiima investuojantys per P2P platformas, yra kredito rizika, kai investuotojas rizikuoja prarasti dalį investuotų pinigų tuo atveju, jeigu pasiskolinęs asmuo nesugebės paskolos grąžinti.

Mūsų šalyje investuotojus nuo šios rizikos saugo teisės aktai, kuriais remiantis paskolos gavėjas privalo vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. Paskolos gavėjui vėluojant mokėti paskolos įmokas pradedamas išieškojimo procesas.

Kaip pastebi D. Noreika, „Finbee“ statistika rodo, jog didžiąją dalį investuotų pinigų iš skolininkų išieškoti pavyksta. Pavyzdžiui, paskolų, kurių teisminis išieškojimas buvo pradėtas 2016 m., iki šios dienos išieškota 98 proc. nuo tuo metu buvusio skolos likučio.

Teisminis išieškojimas tik po to, kai nepavyksta sutarti su skolininku

D.Noreika sako, kad jų praktikoje teisminis išieškojimas prasideda tik tada, kai nepavyksta susitarti su skolininku.

„Pirmiausia, visada bandome susisiekti su klientu, išsiaiškinti vėlavimo priežastis ir rasti būdą, kaip jam pasivyti įmokų grafiką ir toliau mokėti paskolų įmokas laiku. Dalis šio proceso automatizuota – siunčiami automatiniai priminimo laiškai elektroniniu paštu bei SMS žinutėmis. Vėliau darbą pradeda skolų išieškojimo specialistas, kuris bando su klientu susisiekti telefonu bei kitais turimais kontaktais“, – teigia D. Noreika.

Jis taip pat sako pastebintis, kad skolininkai, susidūrę su laikinais finansiniais sunkumais, neretai vengia bendrauti dėl skolos grąžinimo arba žada artimiausiu metu padengti visą skolą, žinodami, kad to padaryti negalės.

„Todėl stengiamės jau pirmą kartą, susisiekę su skolininku, identifikuoti vėlavimo priežastį. Jeigu tai ne vienkartinis vėlavimas, aptariame su skolininku susidariusią situaciją ir suderiname skolos dengimo planą. Vis dar pastebime, kad dalis skolininkų mano, jog galima dengti tik visą skolą iškart, nors ir turi finansinių galimybių skolą pasidengti dalimis per du ar tris mokėjimus. Siekiame efektyviai valdyti vėluojamas paskolas ir optimaliai sumažinti ilgalaikius vėlavimus“, – sako D. Noreika.

Remiantis Vartojimo kredito įstatymu, teisminis išieškojimas gali būti pradedamas tuomet, kai paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas daugiau negu 90 dienų.

Paskolos grąžinimo grafikas mažina riziką

D.Noreika atkreipia dėmesį, kad kredito rizika yra mažinama sudarant mėnesinius paskolos grąžinimo grafikus.

„Paprastai paskolos būna dviejų tipų: turinčios grąžinimų grafikus arba grąžinamos termino pabaigoje. Pavyzdžiui, mūsų platformoje vartojimo paskolos yra grąžinamos anuiteto metodu. Tai reiškia, jog paskolos gavėjas, paėmęs paskolą, visą paskolos terminą moka mėnesines įmokas. Su kiekviena įmoka yra grąžinama paskolos dalis ir sumokamos palūkanos. Tokiu būdu užtikrinama, jog platforma maksimaliai greitai pastebės, kada paskolos gavėjas susiduria su finansiniais sunkumais ir nebegali grąžinti paskolos. Tą pastebėjus platforma iš karto imasi veiksmų skolai išieškoti.

Tiesa, yra platformų, siūlančių investuoti į paskolas, grąžinamas vienu mokėjimu termino pabaigoje. Tokių paskolų rizika gerokai didesnė, kadangi visu paskolos laikotarpiu nėra aišku, ar paskolos gavėjas sugebės grąžinti paskolą. Tai paaiškėja tik atėjus grąžinimo terminui, kuomet paskolos gavėjas privalo grąžinti visą sumą“, – komentuoja D. Noreika.

Išvykus į užsienį skolos išvengti nepavyks

Verslo advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partneris Justinas Jarusevičius pastebi, kad gana dažnai skolininkai, vengdami skolų išieškojimo, pradeda dirbti „nelegaliai“, kadangi dirbant legaliai antstolis gali išskaityti dalį atlyginimo. Kitas dažnas atvejis – išvykti dirbti į užsienį.

„Vis dar stebina skolininkų požiūris, kad išvykus į kitą šalį pavyks išvengti skolos grąžinimo, tačiau šiuo metu jau yra labai efektyvių instrumentų, leidžiančių išieškoti skolas užsienyje bendradarbiaujant su užsienio skolų išieškojimo bendrovėmis“, – komentuoja J. Jarusevičius.

D.Noreika priduria, kad teko susidurti ir su tokiais atvejais, kai iki išieškojimo procedūrų prieinama dėl visiškai nesuprantamų ar nepateisinamų priežasčių.

„Pavyzdžiui, turėjome klientą, kuris pasiskolino 300 eurų ir niekada nemokėjo nei vienos įmokos. Nors visą laiką dirbo ir uždirbo pakankamai nemažą atlyginimą, galėjo nesunkiai padengti skolą, tačiau neatsiliepė nei į skambučius, nei į laiškus. Priteisus skolą ir perdavus ją antstoliui, skola buvo išieškota labai greitai. Žinoma, skolininkui tai buvo labai nenaudinga, kadangi teko padengti teismo bei antstolio išlaidas.

Taip pat turėjome keletą atvejų, kai perdavus skolos išieškojimą antstoliui, areštavus banko sąskaitas iš karto yra pervedamos reikšmingos sumos. Didžiausia iš karto išieškota suma viršijo 8 tūkstančius eurų“,  – pavyzdžius vardija D. Noreika.

Lietuvoje investuojančiųjų į paskolas teisės yra gerai apgintos

Advokatas sako, kad teisminio išieškojimo procesas paprastai trunka apie pusmetį ir ilgiau.

„Finansų sektoriuje įprasta išieškojimo rezultatus vertinti imant per 3 metus nuo sutarties nutraukimo išieškotą sumą. Tačiau tai nereiškia, kad po 3 metų išieškojimas yra stabdomas. Lietuvoje investuojančiųjų į paskolas teisės yra pakankamai gerai apgintos. Mūsų šalyje, skirtingai, nei, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, priteista skola neturi senaties termino, taigi netgi skolininkui ilgą laiką vengiant skolos grąžinimo, dirbant nelegaliai ar bandant slėptis užsienyje, įsipareigojimas grąžinti skolą niekur nedingsta. Be to, galioja gana sudėtingos taisyklės dėl fizinio asmens bankroto pradėjimo, kas yra naudinga kreditoriams. Taigi visiškai išvengti skolos yra labai sudėtinga. Netgi skolininko mirties atveju, skola yra paveldima. Paveldėtojams atsisakius priimti palikimą, skolą kartu su turtu perima valstybė. Tokiu atveju, jeigu skolininkas turėjo turto, valstybė turtą pardavus skolą padengs“, – pasakoja J. Jarusevičius.

D.Noreika papildo, kad nuo „Finbee“ veiklos pradžios jie skaičiuoja 1200 paskolų, kurių įmokas klientai vėlavo mokėti daugiau negu 90 dienų. Iš jų beveik 250 jau pilnai išieškotos. „Augant aktyvių paskolų portfeliui naujų skolininkų kiekis taip pat auga, tačiau lyginant su kai kuriomis kitomis tarpusavio skolinimo platformomis mūsų klientai yra vieni mažiausiai vėluojančių“, – pastebi D. Noreika.

Ką svarbu žinoti, siekiant sumažinti riziką?

„Finbee“ vadovas sako, kad tinkamai investuojant per P2P platformas, tikimybė prarasti pinigus maža ir įvardija esmines taisykles, kurių reikėtų laikytis norint sumažinti riziką prarasti investicijas.

1. Prieš pradedant investuoti per pasirinktą platformą, reikia nuodugniau pasidomėti jos veikla:

• Kurioje šalyje įsteigta platforma. Prarasti pinigus investuojant per platformas, kur jų veikla nėra reguliuojama, tikimybė gerokai didesnė nei tose, kurios reguliuojamos ir prižiūrimos centrinių bankų ar kitų priežiūros institucijų. Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformos yra prižiūrimos Lietuvos banko.
• Kiek laiko veikia platforma. Naujai įsteigtose platformose prarasti pinigus tikimybė gali būti didesnė.
• Kokie kitų investuotojų atsiliepimai apie platformą. Verta paskaityti užsienio ar Lietuvos investuotojų forumus, „Facebook“ grupes.
• Veiklos skaidrumas: ar aišku, kas platformos vadovai, ar jie turi „Linkedin“ profilius, ar platforma nėra registruota ofšorinėse zonose.

2. Investuojant svarbu skaidyti investicijas mažomis dalimis. „Investavus po 500 eurų į 2 paskolas tikimybė prarasti investuotus pinigus gerokai didesnė, nei investavus po 10 eurų į 100 paskolų. Kadangi platformose paprastai galima investuoti nuo 5-10 eurų, net investuojant nedideles sumas, investiciją galima nesunkiai išskaidyti ir taip susimažinti riziką“, – komentuoja D. Noreika.

Pranešimą paskelbė: Vilius Mackonis, „Virtuozai”, rinkodaros ir komunikacijos agentūra (MB Virtuosus)