VDU mokslininkai pradeda vykdyti ateities teisės projektą technologijų reguliavimo srityje


					VDU mokslininkai pradeda vykdyti ateities teisės projektą technologijų reguliavimo srityje

Technologijų tobulėjimas atnešė sparčių pokyčių visose gyvenimo srityse – tačiau kartu ir nerimo. Kaip teisininkams ir kitų sričių atstovams suspėti su šia pažanga? Kiek pagrindo turi nuogąstavimai, kad robotikos pažanga baigsis „Terminatoriaus“ scenarijumi? Kaip reguliuoti precedento neturintį technologijų progresą? Šiuos ir kitus klausimus sprendžia tarpdisciplininis projektas, kurį vykdo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, planuojantys bendradarbiauti su tyrėjais JAV ir Europoje.

Naujasis projektas skirtas tarpdisciplininiams trijų sričių tyrinėjimams – aktualiems technologijų, etikos ir teisės klausimams. Pasak vieno iš projekto iniciatorių, VDU Teisės fakulteto prodekano skaitmenizacijai dr. Pauliaus Astromskio, didžiausias dėmesys bus skiriamas teisinės bazės pokyčiams, kuriuos lemia technologijų plėtra.

„Technologijų kontekste būtina iš naujo įvertinti visą teisyną – nuo teisės idėjos, vertybių suvokimo, iki teisėkūros procedūrų, teisinių normų ir pagaliau kasdieninių veiksmų. Įstatymai čia yra tik priemonė vertybių įgyvendinimui. Todėl prieš priimant konkretų įstatymą, skirtą robotams, reikia atsakyti, kokios vertybės turi būti diegiamos į technologijas ir kiek technologijų reikėtų įsileisti į teisėkūros procesą, siekiant suspėti su nuolatiniais pokyčiais“, – samprotauja teisininkas.

Vietoj išmaniųjų telefonų – žmogaus projekcija

Technologijų tyrimus projekte vykdantis VDU Informatikos fakulteto profesorius Tomas Krilavičius prognozuoja, kad universalių automatizavimo sprendimų (tarp jų ir robotų), atliekančių labai skirtingas užduotis, artimoje ateityje nebus, o humanoidai, atrodantys kaip žmonės, tikriausiai apskritai netaps tikrove – priešingai nei rodoma filmuose. Labiau tikėtina, kad dirbtinis intelektas su žmonėmis sąveikaus ne per robotus, o per aplinką, iš debesų (angl. cloud computing), kaip asmeninis komunikatorius, kuris pakeis dabartinius išmaniuosius telefonus.

„Tai bus kažkas, kas bus aplink mus visur, galbūt net neliks telefono, nes kalbėsimės su kambariu, arba atsiras projekcija, žmogaus atvaizdas, su kuriuo bendrausime – kažkas panašaus į programas „Cortana“, „Siri“, „Google Now“, tik jis išplis į visas gyvenimo sritis, kaip dabartiniai išmanieji telefonai. Žmogui patogiausia komunikuoti balsu, tad reikės mažiau spaudyti“, – spėja profesorius.

Kita vertus, jau dabar pastebima, kad tokios plačios, kompleksinės sistemos, apimančios kelias skirtingas sritis, kuriose atskiri elementai yra priklausomi vieni nuo kitų, gali sukelti problemų. „Pavyzdžiui, galite įsivaizduoti, kokių bėdų kiltų, jei visame Kaune būtų atjungta elektra – jau vien todėl, kad sudėtingose sistemose keblu identifikuoti gedimo priežastį. Panaši krizė buvo nutikusi JAV, kai dėl programinės įrangos klaidos elektros neteko milijonai gyventojų. Atjungus internetą taip pat viskas sustotų“, – pasakoja mokslininkas.

Griežtesnė duomenų apsauga ir „dirbtiniai teisininkai“

Kitas aktualus klausimas, kuriam dėmesį skirs projekto tyrėjai – asmeninių duomenų prieinamumas internete, nes „Google“ ir kitos kompanijos apie žmones šiuo metu surenka nepaprastai daug informacijos. Dėmesį į tai jau atkreipė ir Europos Sąjunga – nuo gegužės 25 d. bendrijos narėse įsigalios nauji reikalavimai, skirti griežtesnei duomenų apsaugai: numatomos naujos pareigos duomenų tvarkytojams, papildomos teisės jų savininkams, didelės sankcijos pažeidėjams. Tačiau vien įstatymų nepakanka – reikia skatinti ir pačių žmonių sąmoningumą.

„Apie žmones surenkama labai daug duomenų – kur vaikščiojate, kada kur esate, kada keliatės, ką valgote, su kuo susirašinėjate, kokias sąskaitas išrašinėjate, taip pat Jūsų pašto turinys, ką perkate ir taip toliau. Kaip tą suvaldyti, kaip užtikrinti, kad ši informacija nebus panaudota netinkamai? Įstatymų bazė yra, tačiau internetui sunku ją pritaikyti, kai informaciją taip lengva pašalinti ar papildyti. Kaip įrodysi, kad straipsnis buvo, jei kitą dieną jis ištrintas? Prie to dar prisideda visos naujos finansinės technologijos. Keičiasi veikimo modeliai, o teisinė bazė vis dar sena, atėjusi iš XX amžiaus“, – apibendrina prof. T. Krilavičius.

Vienas iš būdų, kaip technologijų plėtra padeda teisininkams atsinaujinti – taip vadinamas „dirbtinis teisininkas“, arba dirbtinio intelekto programos, kurios vykdo rutinines, paprastai jauniems darbuotojams priskiriamas užduotis.

„Šios sistemos dirba daug greičiau ir tiksliau nei žmogus, niekada nepavargsta, neprašo pakelti algos ar laisvadienių, nepatiria nuotaikų svyravimo – tai paverčia šias sistemas veiklos efektyvumo garantu“, – paaiškina P. Astromskis, čia pat patikslindamas, jog tuomet gydytojai, teisininkai ir kitų profesijų atstovai galės daugiau dėmesio skirti prasmingesniems darbams su žmonėmis, pacientais, klientais. Dirbtiniam intelektui tokių darbų patikėti negalima, nes jis neturi empatijos ir kitų žmogiškų bruožų.

Mokslininkas pastebi, kad prie XXI a. reikalavimų prisitaikyti reikia ne tik teisės, bet ir kitų sričių darbuotojams. Liko tik laiko klausimas, kol visi rutininiai darbai bus automatizuoti – pirmiausia tą pajaus vairuotojai ir fabrikų darbuotojai. Saugiausios profesijos – tos, kurios reikalauja kūrybiškumo ir empatijos, gebėjimo spręsti sudėtines užduotis, veikti tarpdisciplininėje erdvėje. Į šių gebėjimų tobulinimą orientuotis turėtų ir visos ugdymo įstaigos – kaip ir į visiškai naujų specialybių poreikį.

Nedarbo krizės dėl robotų nebus

Vis dėlto, dėl prarandamų darbo vietų ar, tuo labiau, žmonijos užkariavimo kaip filme „Terminatorius“, labai nerimauti nereikėtų – prof. T. Krilavičius tikina, jog automatizavimas ir taikomi dirbtinio intelekto metodai dar nėra tiek pažengę, kad galėtų pakeisti žmones, ypač ten, kur reikia daugiau lankstumo, žmogiškumo.

„Viena parduotuvė bandė darbuotoją robotą, tačiau po savaitės jį atleido. Pirkėjas jo paklausė „Kur alus?“, robotas atsakė „Alkoholio skyriuje“. Viskas teisingai, bet nenaudinga. Dirbtinio intelekto sprendimai dažnai dar nereaguoja į signalus, iš kurių aišku, ko žmogus prašo, mažai tokių, kurie mokosi stebėdami žmogaus elgesį“, – pastebi prof. T. Krilavičius.

Informatikas pažymėjo, jog technologijų progresas nuolat keičia darbus, tačiau įsidarbinimo krizės dėl to iki šiol nebuvo – vienas profesijas keičia kitos, o dirbančių žmonių, turinčių reikiamas kompetencijas, nuolat trūksta.

„Per artimiausią dešimtmetį smarkiai išaugs teisės technologų, teisinių projektų vadybininkų ir panašių hibridinių specialistų poreikis. Tam jau dabar turėtų būti adaptuojamos teisės programos, nes šiemet įstojęs į universitetą, realiai į darbo rinką jis ir išeis po 4-5 ar daugiau metų“, – teigia dr. P. Astromskis.

Bendradarbiaus su svarbiausiais JAV ir Europos tyrimų centrais

VDU projektas „Ateities teisės, etikos ir intelektualių technologijų integralumo studija“ yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto vadovas – VDU Taikomosios etikos tyrimų klasterio vadovas prof. dr. Johnas Stewartas Gordonas.

Išskirtinis dėmesys projekto metu bus skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui – planuojama dalyvauti ir organizuoti tarptautines diskusijas, konferencijas, kūrybines dirbtuves, vizitus pagrindiniuose JAV ir Europos tyrimų centruose.

„Vienas pagrindinių projekto tikslų ir yra sudaryti ryšių, kontaktų tinklą. Ši tema – technologijos ir jų reguliavimas – yra labai plati, pasaulinio lygio, todėl kito pasirinkimo ir negali būti. Norėdami priimti lokaliai teisingus sprendimus, privalome atsižvelgti į globalias tendencijas ir pasaulinius standartus“, – paaiškina P. Astromskis.

Praėjusių metų pabaigoje VDU projektas pateko tarp laimėjusiųjų konkursą aukšto lygio mokslinių tyrimų finansavimui pagal 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

Pranešimą paskelbė : Martynas Gedvila, Vytauto Didžiojo universitetas