Pirmųjų investicijų paieškos – ką parodė pandemijos metu pre-akceleruojami startuoliai?
|Investicinių fondų atstovai teigia, kad rizikos kapitalo investicijos sumušė rekordus, o 2021 m. Lietuvos startuolių pritrauktas kapitalas buvo apie 10 kartų didesnis, nei pirmaisiais pandemijos metais. Antri pandemijos metai startuolių bendruomenėms atnešė ne tik išaugusias rizikos kapitalo investicijų apimtis, bet ir dar labiau atskleidė saugių, į vartotojus orientuotų skaitmeninių inovacijų poreikį. Kaip tokius pokyčius vertino Kauno mokslo ir technologijų parko verslo pre-akceleravimo programos „Evolut 4.0“ dalyviai?
Auganti akceleravimo programų paklausa startuoliams atverė plačias galimybes: dėl pandemijos dauguma akceleravimo programų persikėlė į virtualią erdvę ir tapo prieinamos dar platesnei kūrėjų auditorijai. Dar karantino pradžioje perėjusi į virtualią erdvę, produktą ar paslaugą kuriantiems startuoliams skirta „Evolut 4.0“ programa padeda sklandžiau įsilieti į rinką bei didinti pardavimus.
„Ką išbandėme pernai, tai buvo patirtys ir įžvalgos iš pačių akceleravimo patirtį įgijusių sėkmingų startuolių. Prie lektorių komandos prisijungus JAV „Y Combinator“ akceleratoriaus alumnams, IT mokymų startuolio „Turing College“ bendrakūrėjis Lukas Kaminskas dalyviams pasidalino, kaip nustatyti tinkamas metrikas progresui matuoti. Tai yra ypač svarbu, kad startuolis judėtų į priekį ir kūrėjų komanda išliktų motyvuota“, – sako pre-akceleravimo programos koordinatorius, Kauno mokslo ir technologijų parko Inovacijų ir verslumo departamento vadovas Romanas Zontovičius.
Pritraukė investicijų ir iš ES paramos fondų
Į investuotojų akiratį patenkančios „Evolut 4.0“ programos alumnų „Ligence“ komanda akcentuoja, kad būtent lankstumas ir gebėjimas pasverti savo galimybes padeda pritraukti finansavimą iš privačių ir valstybinių fondų. Poreikį ieškoti viešojo sektoriaus ir ES struktūrų siūlomų investicijų lemia ir pats startuolio pobūdis – štai medicinos technologijų prototipo kūrimas ir testavimas užtrunka ir reikalauja daugiau išteklių.
„Esminis medicinos technologijų startuolio skirtumas – ilgesnis patekimo į rinką kelias. Reikia užtikrinti, kad atitinkame standartus, pavyzdžiui, Europos Komisijos reglamentus, tarptautinius kokybės vadybos standartus. Turime mažai metrikų, kurios svarbios privatiems rizikos kapitalo fondams, o investuotojai juk prašo pėdsakų rinkoje. Fondams neatrodome tokie patrauklūs, nes tokio startuolio grąža nėra greita“, – sako Dovydas Matuliauskas, „Ligence“ finansų vadovas.
„Ligence“ vieną didžiausių investicijų pelnė pernai metų pabaigoje būtent iš Europos Komisijos finansuojamo fondo. Startuolis gaus 2,5 mln. Eur dotaciją iš Europos inovacijų tarybos (EIT). Taip pat beveik 2 mln. Eur investicija startuolį pasieks iš Europos investicijų fondo (EIF). Komandos atstovas pastebi, kad poreikius tokiai inovacijai labiausiai įžvelgia Šiaurės Europos regiono sveikatos priežiūros sektorius Suomijoje, Estijoje, taip pat Vakarų Europos šalyse – Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Prancūzijoje.
„Dalyvavome pirmąjame „Evolut 4.0“ pre-akceleravimo programos cikle. Programa padėjo praplėsti pasaulėžiūrą, išgirsti ekspertų vertinimus ir patarimus, išlįsti iš savo idėjų palaikytojų burbulo. Tai labai svarbu tolesniam tobulėjimui ir augimui“, – pastebi D. Matuliauskas. Šiemet startuolio planuose – įgytas CE sertifikatas ir pirmieji komerciniai pardavimai Lietuvoje ir Baltijos regione.
Reikalingas tam tikras komandos resursų paskirstymas
Kita svarbi investicijų rūšis gali būti ne rizikos kapitalas, bet ir prototipavimo ar ėjimo į naujas rinkas konsultacijos bei mentorystės sesijos. Pre-akceleravimo programos deda maksimalias pastangas priartinti neseniai susibūrusius technologijų kūrėjus prie pirmųjų investicijų, tačiau labai dažnai ši kelionė prasideda visai ne nuo pritraukto finansavimo.
Startuoliui sutikus tinkamus mentorius ir pritaikius produkto vystymą galinčias paspartinti patirtis, augimas įgauna reikiamą pagreitį. Pernai pre-akceleravimo programoje dalyvavęs skaitmeninę virtuvės baldų projektavimo patirtį kuriantis startuolis „Stalo broliai“, netrukus planuoja atverti el. parduotuvės duris, o šiuo metu išbando prototipą ir dirba su pirmaisiais klientais.
„Programa mums labai padėjo, nes apima nemažai verslo sričių ir suteikia teorinių ir praktinių žinių apie tai, kaip pradėti formuoti komandosi struktūrą. Labai vertingos buvo įžvalgos, ko ieško investuotojai ir kaip jiems pristatyti savo sprendimą”, – prisimena „Stalo broliai“ bendrakūrėjis Lukas Milaknis. Komandai nemažai iššūkių kelia gerų verslo partnerių paieška – kuriant inovatyvų produktą, kuris stumia visą baldų gamybos industrijos šaką pirmyn, labai sunku išlaikyti gerus santykius su partneriais, kurie yra įpratę dirbti naudodamiesi įprastais sprendimais.
„Startuolio vystymas yra sunki užduotis. Nepaisant visų sunkumų, mes matome, kad rinkoje yra problema, kurią mes galime išspręsti pasitelkdami savo produktą. Kaip sako mūsų komandos narė Martina, žiūrint į iššūkius ramiai, viskas po truputį juda į priekį”, – sako L. Milaknis.
„Evolut 4.0“ pre-akceleravimo programa startuolių komandas ugdo ketvirtus metus. Startavusi 2018-aisiais, ji buvo iš esmės transformuota prasidėjus pandemijai. Nuotoliniu, šiemet – ir hibridiniu – formatu rengiami mokymais, dirbtuvės ir konsultacijos padėjo pritraukti daugiau ir įvairesnių antreprenerystės ekspertų iš Europos ir JAV. Nuotoliniai „Demo Day“ renginiai pernai lapkritį sujungė keturiolika rizikos kapitalo fondų atstovų, pavienių investuotojų ir verslo angelų iš JAV, Lietuvos, Izraelio, Austrijos, Airijos ir kitų Europos šalių.
Pranešimą paskelbė: Paulius Nezabitauskas, VšĮ Kauno mokslo ir technologijų parkas