Kas būtų, jei sprendimą, turintį realių pasekmių žmogaus gyvenimui, priimtų ne pareigūnas ar teisėjas, o dirbtinis intelektas? Viešojoje erdvėje tokia situacija vis dar dažnai pristatoma kaip pavojingas eksperimentas. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad realus pavojus gali slypėti ne ten, kur esame įpratę jo ieškoti. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto profesoriaus dr. Mindaugo Kiškio moksliniame straipsnyje, publikuotame tarptautiniame mokslo žurnale Sustainable Futures, akcentuojama nepatogi mintis: vertinant sprendimų kokybę, dirbtinis intelektas (DI) jau šiandien dažnai nenusileidžia žmogui, o kai kuriais atvejais jį pranoksta. Ne todėl, kad būtų „protingesnis“, bet todėl, kad sprendimus priima be emocijų, nuovargio ir išankstinių nuostatų. „DI sprendžia taip pat kaip žmogus, tik geriau…
E. Grikšas lankysis Varšuvoje: stiprinamas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas dirbtinio intelekto srityje
Sausio 26–27 d. ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas su darbo vizitu lankysis Varšuvoje, kur susitiks su už skaitmeninimo, ekonomikos ir technologijų sritį atsakingais Lenkijos ministrais. Vizito metu taip pat planuojama pasirašyti Lietuvos ir Lenkijos susitarimą dėl bendradarbiavimo dirbtinio intelekto (DI) srityje. „Lenkija – viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių, su kuria intensyviai bendradarbiaujame įgyvendindami strateginius regioninius projektus gynybos, skaitmeninimo, investicijų ir inovacijų srityse. Be to, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis nacionalinis dirbtinio intelekto centras – strategiškai svarbi infrastruktūra, skirta DI sprendimų kūrimui, testavimui ir diegimui, todėl mums ypač svarbu stiprinti bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje ir kartu aptarti investicinius klausimus bei bendrus projektus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas. Susitikimo…
Ar mes valdome savo išmaniuosius telefonus, ar jie – mus? Ekranų poveikį prilygina azartiniams lošimams
Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę. Technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad būtent dėl šios tendencijos įvairių įrenginių, ypač išmaniųjų telefonų, ekranų kokybė šiandien tampa ne vien techniniu, bet ir elgseną formuojančiu veiksniu. Pasak jos, siekiama kurti greitesnius, aiškesnius ir jautresnius ekranus, kurie padėtų vartotojams efektyviau atlikti užduotis ir neskatintų ilgesnio nei būtina buvimo prie ekrano, nes tai gali nulemti įvairius trumpalaikius ar ilgalaikius…
Vilniuje bus rengiama viena didžiausių Europos interneto infrastruktūros bendruomenės konferencijų
2027 m. gegužę vyksianti konferencija RIPE 94 į Vilnių sukvies Europos interneto profesionalus, diskutuoti infrastruktūros, interneto valdymo, politikos formavimo, IPv6 standarto diegimo ir kitus industrijos sprendžiamus iššūkius. Sausio 21, 2026. Vilnius ruošiasi priimti vieną reikšmingiausių interneto valdymui skirtų renginių – konferenciją RIPE 94, skirtą bendros Europos ir Artimųjų Rytų šalių interneto politikos formavimui. 94-oji konferencija vyks 2027 m. gegužės 24-28 dienomis. Pasak renginio globėjos Lietuvoje, tarptautinės IP adresų nuomos ir jų valdymo įmonės IPXO, šis renginys suburia regiono ekspertus, skatina dalintis žiniomis ir gerosiomis praktikomis. „RIPE NCC“ (angl. Réseaux IP Européens Network Coordination Centre) – tai Europos interneto registras (RIR), prižiūrintis sklandų interneto veikimą regione. Dukart metuose organizuojamas renginys yra atviras…
8 iš 10 vartotojų palieka atviras duris kibernetiniams sukčiams: kokią klaidą daro?
Pasaulyje prijungtų įrenginių skaičiui kasmet augant po 14 proc., vidutinis namų ūkis šiandien internetu naudojasi kelis kartus intensyviau nei prieš penkerius metus. Tačiau kartu su augančiu išmaniųjų televizorių, telefonų ir buities prietaisų kiekiu, vartotojų budrumas nedidėja. Tyrimai rodo, kad 8 iš 10 vartotojų vis dar nepaiso elementarių saugumo taisyklių: nesikeičia numatytojo maršrutizatoriaus slaptažodžio ir neatnaujina programinės įrangos. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, sako, kad tai ne tik sulėtina ryšį, bet ir gali atlapoti virtualias namų duris sukčiams. Tarptautinė kibernetinio saugumo 2025 m. spalio mėn. apklausa atskleidė atotrūkį tarp to, ką interneto vartotojai žino apie tinklo saugumą, ir to, kaip realiai saugo savo įrenginius. Tyrimo duomenimis, 81 proc. iš daugiau…
Internete šeimininkauja botai: daugiau nei pusę turinio jau generuoja DI
Internetas, kokį jį pažinojome, nyksta. Vis dažniau kalbama apie mirusio interneto teoriją, kuri nebėra tik sąmokslo mėgėjų prasimanymas. Ši teorija sako, kad didžiąją dalį įrašų socialiniuose tinkluose pakeitė dirbtinis intelektas (DI). Skaičiai tai patvirtina: daugiau nei pusę viso interneto srauto dabar užima botai. Pasak „Telia“ DI teisės eksperto prof. Pauliaus Pakutinsko, tai nereiškia, kad žmonės dingo. Tiesiog jų balsas praranda svorį. „Tikriems žmonėms skaitmeninėje erdvėje lieka vis mažiau vietos. Juk dauguma žmonių internete nerašo agresyvių komentarų, nekuria šimtų įrašų per dieną ir neįsitraukia į konfliktus. Tačiau botai labiausiai mato ir mėgsta būtent tokį soc. tinklų triukšmą. Taip botai, kurie niekada nepavargsta ir visada greitai reaguoja, užgožia realius vartotojus. Todėl susidaro…
R. Stravinskaitė. Privaloma registracija e-parduotuvėse: neretai tai pažeidžia BDAR
Kai kuriose e-komercijos platformose jau tapo įprasta, kad prieš pirkimą vartotojas pirmiausia turi susikurti paskyrą. Ši praktika dažnai grindžiama patogumu, klientų lojalumo kūrimu, saugumu ar siekiu geriau pažinti klientą. Tačiau kaip teigia advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė Raminta Stravinskaitė, naujosios Europos duomenų apsaugos valdybos (EDPB) rekomendacijos siunčia aiškią žinutę – privaloma registracija dažniausiai neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų. Problema kyla ne dėl pačios paskyros, o dėl jos privalomumo. Tokiu atveju asmens duomenys saugomi ilgą laiką, o iš to kyla rizika, kad jie bus panaudoti platesniems tikslams, ne tik vienkartiniam pirkimui. Be to, vartotojai dažnai naudoja tuos pačius slaptažodžius, todėl nutekėjus duomenims rizika kyla ir kitoms vartotojo paskyroms.…
Nauji metai be rezoliucijų: kodėl vis daugiau žmonių renkasi nuoseklius pokyčius
Naujųjų metų pradžią įprastai siejame su pažadais sau – nuo didesnio fizinio aktyvumo ir sveikesnės mitybos iki naujos kalbos išmokymo. Tačiau vis daugiau žmonių šio modelio atsisako. Vietoje ambicingų rezoliucijų, kurios dažnai subliūkšta jau pirmosiomis metų savaitėmis, žmonės renkasi nuoseklius, kasdienius pokyčius ir didesnį dėmesį tam, kaip jaučiasi iš tikrųjų. Psichologai pastebi, kad toks požiūris ne tik mažina vidinį spaudimą, bet ir leidžia pokyčius įgyvendinti tvariau – be kaltės, gėdos ar nusivylimo savimi jausmo. „Mes niekada nepradedame gyvenimo nuo balto lapo – nepriklausomai nuo datos kalendoriuje, mes visada tęsiame savo gyvenimą. Dėl to naujametiniai pažadai dažnai tampa ne įkvėpimu, o papildomu spaudimu sau, ypač kai jie būna per dideli ar…
Klaida, kurią daro beveik visi: štai, kodėl prabudę jaučiatės neišsimiegoję
Miegate prastai? Nebūtina iškart kreiptis į gydytoją ar griebtis tablečių – verčiau atkreipkite dėmesį į smulkmenas, kurios gali daryti įtaką ne tik poilsiui naktį, bet ir produktyvumui dieną. Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pabrėžia – miegas nėra atskira dienos dalis, todėl nemiga tampa plačia visuomenės problema. Miegas – būdravimo pasekmė Pasak L. Bojarskaitės, miegas nėra savitikslis procesas, kurį galima tvarkyti atskirai nuo kasdienio gyvenimo. „Mes miegam, kad galėtumėm nemiegoti – tam, kad sutvarkytumėm visus dalykus, kurie išsibalansuoja būdravimo metu. Miego metu viskas atstatoma, sutvarkoma, išvaloma, kad atsibudę galėtumėm daryti ką norime dienos metu“, – aiškina ji. Anot ekspertės, miego kokybė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip gyvename dieną, todėl miegas turėtų būti suprantamas…
Masiniai renginiai Lietuvoje bando ryšio ribas: ant scenos lipa nauja technologija
Nuo Klaipėdos uosto kranų, mitingų prie Seimo iki Vingio parko koncertų – Lietuvoje daugėja vietų, kur vienu metu susirenka dešimtys tūkstančių žmonių ir veikia daugybė įrenginių. Arūnas Strolia, „Telia“ tinklo vadovas, sako, kad tokiose situacijose ryšys tampa kritine infrastruktūra, o milžiniškiems duomenų srautams gali nepakakti „Wi-Fi“ ir įprastų mobiliojo ryšio sprendimų. Masinių renginių ryšiu ateityje taps nauja privataus 5G atmaina. Dedikuota „juosta“ kritinėms operacijoms Privatus 5G ryšys (angl. Standalone, 5G SA). Tai visiškai nuo viešojo mobilaus ryšio atskirtas tinklas, kai įmonė savo teritorijoje turi sau priskirtas bazines stotis bei dedikuotą autonomišką valdymą. Tokia infrastruktūra priklauso tik konkrečiai organizacijai, todėl ryšio kokybė nepriklauso nuo aplinkinių vartotojų srauto ar tinklo apkrovų. Tai…
