Nereto jau nebestebina istorijos, kaip finansiniai sukčiai internetu ar kitomis priemonėmis išvilioja pinigus iš niekuo dėtų žmonių. Ar tai būtų trumposios SMS žinutės, ar skambučiai telefonu, nusikaltėliai pasitelkia pačias įvairiausias priemones nugvelbti gyventojų, o kartais – ir įmonių, lėšas. Pastaruoju metu itin daug klaidinančių žinučių gauna ir UNIPARK paslaugomis besinaudojantys vairuotojai, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Nuo 5 iki 50 ar net daugiau: tiek vidutiniškai užklausų kasdien sulaukiame iš savo klientų, kurie informuoja apie juos pasiekusias įtartinas SMS žinutes. Nors atvejai – dažni, žinučių turinys keičiasi nuolat. Kartais pranešimai būna labai trumpi, pavyzdžiui, su informacija apie tariamą skolą ir klaidinanti nuoroda, o kartais – itin išsamios, kur kalbama apie delspinigius, galimą…

Mokėti telefonu didelei daliai Lietuvos gyventojų jau tapo įpročiu – vis daugiau žmonių atsiskaito ne tik per bankų programėles, bet ir naudodami „Apple Pay“ ar „Google Pay“ vietoje fizinės banko kortelės. Tačiau kartu su patogumu auga ir rizikos: kibernetinio saugumo ekspertai pastebi didėjantį sukčių susidomėjimą mobiliaisiais mokėjimais ir ragina gyventojus išlikti budrius. Ką svarbu žinoti? „Apple Pay“ ir „Google Pay“ – tai mobiliojo atsiskaitymo paslaugos, leidžiančios mokėti telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu vietoje fizinės banko kortelės. Jos plačiai naudojamos kasdienėse situacijose ir laikomos saugiomis, nes atsiskaitymai patvirtinami biometriniais duomenimis, o tikrasis kortelės numeris neperduodamas. Nors su šiomis paslaugomis susijęs sukčiavimas kol kas nėra toks masinis kaip įprastos fišingo atakos ar kortelių…

Artėjant itin žvarbiam savaitgaliui, kai šalti gali iki –30 laipsnių ir daugiau, daugelis trauks telefonus fiksuoti žiemos vaizdų. Tačiau ši žiemiška estetika slepia ir techninius spąstus: balta sniego danga, ryški šviesa bei staigūs temperatūrų pokyčiai gali sugadinti kadrą. Pasak Jono Puodžiaus, „Telia“ prekių grupės vadovo, net ir tokiomis sąlygomis kokybiškai užfiksuoti žiemos nuotaiką pakanka telefono kameros ir kelių esminių fotografavimo principų. Suvaldyti žiemos šviesą Vienas svarbiausių dalykų žiemą – šviesos kontrolė. Sniegas atspindi saulės spindulius, todėl saulėtą dieną telefonas gali padaryti vaizdą per šviesų. Tokiose situacijose verta šiek tiek sumažinti apšvietą (angl. exposure) ir leisti baltai spalvai likti balta, o ne pilka ar išdegusia. „Šiuolaikiniai telefonai leidžia vartotojui lengvai koreguoti…

Metų pradžia – laikas, kai kone visose įmonėse vyksta metiniai veiklos vertinimo pokalbiai. Jų metu aiškinamasi, kaip efektyviai dirba darbuotojai ir kokio atlygio pokyčio jie gali tikėtis. Tačiau automatizuotos rinkodaros sprendimus kurianti bendrovė „Omnisend“ ėmėsi Lietuvoje dar negirdėto žingsnio: skirti piniginius priedus darbuotojams už darbą su dirbtiniu intelektu (DI), rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Dirbtinis intelektas jau seniai tapo technologijų įmonių, taip pat veikiančių ir Lietuvoje, kasdienybe. Todėl natūralu, kad siekiame realiai įvertinti, kiek naudos mums suteikia ši technologija ir kaip ji palengvina veiklos operacijas. Tai apima ir mūsų darbuotojų vertinimą, kiek jie savo darbuose pasitelkia DI“, – sako „Omnisend“ DI operacijų vadovas Bernardas Meyeris. Anot jo, tai nereiškia, kad įmonė…

Vos per kelerius metus hibridinis darbas Lietuvoje tapo įprastu. Vis tik kartu su pasikeitusiu darbo pobūdžiu, tiek darbdaviams, tiek darbuotojams kilo ir naujų iššūkių. Vienas jų – nuotoliniai susitikimai, kuriuose dalis dalyvių lieka „nematomi“. Su išjungtomis kameromis, nebylūs, kartais – tik formaliai prisijungę. Siekdama pagerinti susitikimų kokybę, sustiprinti bendradarbiavimą ir darbuotojų įsitraukimą, nuo vasario visuose nuotoliniuose susitikimuose „Bitė“ darbuotojų prašys įsijungti vaizdo kameras, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Kai matome vieni kitų veidus, lengviau užduoti klausimus, pastebėti žmonių reakcijas, išsklaidyti neaiškumus. Tai padeda išlaikyti ir stiprinti žmogišką ryšį net ir dirbant per atstumą – darbostogų ar nuotolinio darbo metu“, – visą įmonę apimantį sprendimą aiškina Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė. Vadovė…

Išmanusis telefonas šiandien yra kur kas daugiau nei ryšio priemonė. Jame saugome asmeninius pokalbius, banko prisijungimus, darbo dokumentus, nuotraukas ir net sveikatos duomenis. Paradoksalu, kad jautriausią savo skaitmeninę erdvę dažniausiai naudojame būtent ten, kur privatumo mažiausia – viešajame transporte, kavinėse, liftuose ar stovėdami eilėse. Tai neišvengiamai didina privatumo pažeidimų riziką, tačiau sprendimų ją sumažinti – gausu. „Telefoną suvokiame kaip asmeninę zoną, tačiau realybėje jis dažnai tampa viešu langu į mūsų gyvenimą. Užtenka vieno žvilgsnio per petį, kad privati informacija taptų matoma pašaliniams“, – sako „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė. E. Tamelytė prideda, jog vadinamasis „shoulder surfing“ – slaptažodžių, žinučių ar kitų jautrių duomenų stebėjimas per petį – tampa vis…

Naujausia Inovacijų agentūros analizė rodo, kad su moksliniais tyrimais, technologijomis ir inovacijomis susiję sektoriai 2024 m. sukūrė 5,26 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Pastarąjį dešimtmetį prioritetinių sektorių indėlis išaugo beveik keturis kartus ir šiandien sudaro 13,1 proc. visos Lietuvos ekonomikos. Duomenys atskleidžia, kad didžiausią apimtį generuoja naujų gamybos procesų ir technologijų sritis – 2,1 mlrd. eurų, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius sukuria 1,7 mlrd. eurų, o sveikatos technologijos ir biotechnologijos – 1,5 mlrd. eurų pridėtinės vertės. „Lietuvos ekonomika pamažu keičia savo struktūrą – vis didesnę jos dalį sudaro veiklos, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę ir konkuruoja tarptautinėse rinkose. Technologijos leidžia augti ne kiekiu, o kokybe: didinti produktyvumą, kurti gerai apmokamas…

Lietuvoje netrukus ims veikti pirmoji atvira gamtos ir biomedicinos mokslų duomenų saugykla, kurioje ne tik kaupiami duomenys, bet ir paruoštos sąlygos atkartoti mokslinius tyrimus. Vilniaus universitete įdiegta 0,5 mln. eurų kainavusi duomenų saugojimo platforma bus atvira, ja galės naudotis mokslininkai, studentai bei įmonės, startuolių kūrėjai. Tikimasi, kad ši infrastruktūra ypač pagelbės medicinoje. Vienas pirmųjų joje vystomų projektų – sprendimas, padėsiantis gydytojams lengviau atpažinti širdies ligas. Naujoji duomenų saugykla buvo įdiegta Vilniaus universiteto (VU) Duomenų centre mašininiam mokymui ir kvantiniams skaičiavimams gamtos ir biomedicinos mokslų srityse. Saugykloje kaupiami šių mokslo sričių jau turimi bei naujai gaunami įvairūs heterogeniniai duomenys: vaizdai, tekstai, eksperimentų rezultatai ir kiti duomenys su pateikta metainformacija, leidžiančia atsekti…