Seimo nario Andriaus Kupčinsko pranešimas: „Būsima įranga, diegiama į 5G tinklą, privalo atitikti nacionalinio saugumo interesus“
|2021 m. kovo 1 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis aptarė naujos kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gaires ir plėtros galimybes su ryšių operatoriais.
„Šis klausimas išties be galo aktualus, žinome, kad yra nemažai neišspręstų klausimų dar iš praėjusios kadencijos: kyla problemų su Baltarusijos pasieniu, su Klaipėdos regionu, kur persidengia naujos kartos judriojo ryšio zonos“, – teigė pakomitečio pirmininkas, Seimo narys Andrius Kupčinskas.
Pasak posėdyje dalyvavusių ryšio operatorių pateiktus duomenis, mobiliojo ryšio plėtra pasaulyje skatina ekonomikos augimą (pasaulio ekonomikai mobiliojo ryšio skvarbos įtaka vien 2016 m. siekė 500–2000 mlrd. JAV dolerių). Dabartinė situacija rodo, kad 35 operatoriai 58 šalyse jau yra pasileidę komercinius 5G tinklus. Europos Sąjungoje tik dvi šalys vis dar neturi komercinio 5G tinklo. Tai – Portugalija ir Lietuva. Pagrindinės to priežastys – 5G diegimui reikalingų dažnių dalybų klausimas, įtakojamas tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių (pavyzdžiui, Kaliningrade naudojami 3,5 GHz dažniai karinėje industrijoje). Pastaruoju metu 5G tampa ir dezinformacijos taikiniu, kuomet kuriamos įvairios sąmokslo teorijos – nuo 5G „įtakos“ COVID-19 pandemijai iki sunkiai suvokiamų veiksmų, kaip antai 5G ryšio stočių deginimas.
Ką turėtų daryti Lietuva? Pasak pagrindinių ryšių operatorių atstovų, Lietuva turėtų paspartinti 5G technologijos plėtrą ir sumažinti atsilikimą nuo Europos Sąjungos – operatyviau spręsdama dažnių klausimus ir padėdama operatoriams sparčiau diegtis 5G tinklus. Tam būtinas ir esamų institucijų palaiminimas, nes procesas jau trunka ilgiau nei metus.
Pagal Susisiekimo ministerijos pateiktą informaciją, ES 5G ryšio strategijos iki 2025 m. tikslas – tapti ES 5G lydere, nes 5G bus vienas svarbiausių skaitmeninės ekonomikos ir visuomeninės vystymosi variklių per ateinantį dešimtmetį. Lietuvos 5G plėtros gairės iki 2025 m. numato sudaryti efektyvią teisinę ir investicinę aplinką 5G ryšio plėtrai Lietuvoje. Kol kas Lietuvoje yra patvirtinti 5G ryšio plėtros etapai ir 20 priemonių, kurios sukurs technines sąlygas bei sudarys teisines ir organizacines sąlygas efektyviai 5G ryšio tinklų plėtrai. Tai prisidės prie valstybės ekonomikos ir socialinės naudos kūrimo.
„Šio klausimo svarstymą tęsime artimiausiu metu, kuomet įvyks dažnių įsigijimo aukcionas. Svarbiausia, kad būsima įranga, diegiama į 5G tinklą atitiktų nacionalinio saugumo interesus, apie tai buvo kalbama ir prieš keletą metų, turint mintyje nekomercinį ryšį. Tikiu, kad ir aukciono sąlygose bus įrašytos eilutės, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo aspektus, įvertinant grėsmes, esančias mūsų pasienyje“, – teigė A. Kupčinskas.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija