Ar galėtumėt šiandien be telefono rasti kelią į vietą, kurioje niekada nebuvote? Klausimas paprastas, bet atsakymas vis dažniau gąsdina. Navigacijos programėlės mus išlaisvino nuo klaidžiojimo, tačiau kartu, panašu, atėmė kai ką svarbaus – gebėjimą patiems suprasti erdvę. Apie tai Vilniuje vykusioje paskaitoje kalbėjo brazilų architektas doc. dr. Gustavo Curcio, apsilankęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultete. Jis kviečia susimąstyti: technologijos ne tik padeda mums judėti – jos keičia tai, kaip mes matome pasaulį. „Mes prisimename, kad vykome iš taško A į tašką B, bet nebežinome, kaip ten patekome“, – sako jis. Pasak architekto, šiandien vis dažniau einame, važiuojame žvelgdami ne į aplinką, o į ekraną – sekame liniją…
Paaiškino, kaip pamiršta technika tampa vartais įsilaužėliams
Biuruose nebenaudojami kompiuteriai, planšetės ar telefonai dažnai atrodo kaip nekaltas technikos užmaršties kampelis. Dariaus Povilaičio, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo, teigimu, pasenusios operacinės sistemos ar netinkamai laikomi skaitmeniniai dokumentai gali tapti vartais kibernetiniams įsilaužėliams. Vis dažniau kalbama ir apie skaitmeninių duomenų poveikį klimatui. Seni nešiojamieji kompiuteriai, mobilieji telefonai ar planšetės dažnai organizacijose paliekami saugoti neatnaujinant jų programinės įrangos. Nors įrenginiai nenaudojami, jų atmintyje gali išlikti jautrūs įmonės duomenys, klientų informacija ar naršyklėse išsaugoti slaptažodžiai, kurie tampa prieinami, jei technika prarandama ar netinkamai išmetama. „Vienoje organizacijoje senas, spintoje ilgai dulkėjęs kompiuteris buvo pavogtas valytojos, kuri bandė jį parduoti. Įjungus kompiuterį, ekrane pasirodė darbuotojos vardas, todėl jai paskambino policija. Moteris iš pradžių manė,…
Dalis žmonių su ausinėmis praleidžia kone visą darbo dieną: kaip jas naudoti ir dėvėti taisyklingai?
Šiuolaikinį žmogų ausinės lydi bene kiekviename žingsnyje: dirbant, sportuojant, keliaujant ar net ilsintis. Tyrimai rodo, kad daugelis europiečių su ausinėmis kasdien praleidžia bent 2–3 valandas, o dėl nuotolinio darbo ir padidėjusio skaitmeninių įrenginių naudojimo šis laikas neretai išauga ir iki 6–8 valandų per dieną. Augant ausinių naudojimui, kartu kyla ir klausimas, kaip išlaikyti balansą tarp patogumo, kokybiško garso ir sveikatos. Šiuos klausimus aptaria technologijų ekspertai, o savo patirtimi dalijasi ir muzikos prodiuseris Jonas Nainys-Jovani. Technologijų bendrovės „Samsung Electronics“ atstovai pastebi, kad šiandien ausinių naudojimas yra kur kas platesnis nei anksčiau. „Vartotojų lūkesčiai garsui šiandien yra gerokai aukštesni nei prieš kelerius metus. Dabar ausinės naudojamos ne tik muzikai klausytis, bet ir…
RRT suteikė patikimo pranešėjo statusą VŠĮ „Vaikų linija“, kuri padės kovoti su neteisėtu turiniu internete
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) suteikė patikimo pranešėjo statusą VŠĮ „Vaikų linija“, kuri prisidės prie neteisėto ir pažeidžiančio nepilnamečių emocinę sveikatą, gerovę ir saugumą turinio internete šalinimo. „Interneto platformose apstu neteisėto turinio, pažeidžiančio nepilnamečių psichiką ir saugumą. Patikimo pranešėjo statuso suteikimas daugiametę patirtį sukaupusiai „Vaikų linijai“ atliepia viešąjį interesą – saugoti nepilnamečius nuo žalingo turinio. Kartu tai bus reikšminga pagalba RRT taip pat atliekančiai „Švaraus interneto” funkciją, siekiančiai užtikrinti nuoseklią skaitmeninės erdvės priežiūrą ir saugesnę bei patikimesnę interneto aplinką visiems vartotojams“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė. „Vaikų linija“ patikimo pranešėjo statusą gavo 3 metams, nustatant kompetencijos sritį teikti pranešimus interneto platformoms dėl nepilnamečių apsaugos ir smurto kibernetinėje erdvėje pažeidimų. …
Neužtenka vien įjungti dirbtinį intelektą: naujausia ataskaita atskleidė, kas iš tiesų laimi DI lenktynėse darbo rinkoje
Dr. Mantas Lukauskas, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslininkas ir „Hostinger“ dirbtinio intelekto techninis grupės vadovas Dar visai neseniai aptarėme didžiulius technologinius šuolius, pristatant galingiausius dirbtinio intelekto (DI) modelius, tokius kaip „Google Gemini 3“. Tačiau kol technologijų milžinai varžosi, kieno algoritmas protingesnis, kyla kur kas praktiškesnis klausimas: kaip mes, žmonės, išmokstame šiuos įrankius naudoti kasdieniame darbe? 2026 m. kovo pabaigoje „Anthropic“ (kompanija, kurianti populiarųjį „Claude“ modelį) paskelbė naujausią DI ekonomikos indekso ataskaitą. Šis tyrimas, paremtas milijono pokalbių su DI analize, atskleidžia intriguojantį faktą: DI nėra stebuklinga lazdelė, kuri akimirksniu paverčia tave „superdarbuotoju“. Bendravimas su DI yra atskiras įgūdis, o tie, kurie jį tobulina, darbo rinkoje…
„Telia“ per kovą sustabdė 1 mln. sukčių skambučių: spąstai darbo valandomis
Milijonas per vieną mėnesį – tiek kartų kovo mėn. sukčiams nepavyko prisiskambinti savo aukoms, nes jiems sutrukdė mobiliojo ryšio operatoriai. „Telia“ duomenimis, nuo metų pradžios jau užblokuota per 4,5 mln. apgaulingų skambučių ir tūkstančiai kenkėjiškų SMS žinučių. Nors sukčiai išlieka itin aktyvūs, vis daugiau atakų sustabdoma dar prieš joms pasiekiant vartotojus. Tačiau technologijoms vis geriau blokuojant sukčių kelius, nusikaltėliai keičia taktiką ir ieško naujų būdų, kaip pergudrauti ne apsaugos sistemas, o patį žmogų. „Sukčių skambučių srautai išlieka labai nepastovūs – per savaitę jų gali būti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. Vis dėlto aiškiai matome, kad dauguma atakų vyksta darbo dienomis ir darbo valandomis. Juk darbo įkarštyje visi sulaukia daugiau…
Perspėja atsiimančius pensiją: sukčiai jau paspendė spąstus
Finansinis raštingumas yra vienas iš pamatinių įgūdžių, kuris, kaip ir skaitymo, skaičiavimo, kritinio mąstymo bei skaitmeniniai įgūdžiai, daro įtaką beveik kiekvienam mūsų kasdieniam sprendimui. Vis dėlto, žvelgiant į naujausius duomenis apie Lietuvos finansinį raštingumą, matyti, kad tobulėti dar tikrai yra kur, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. Sukčių šiemet galime tikėtis kaip niekad daug Šiandieninėje visuomenėje didelė dalis asmeninių finansų valdymo persikėlė į skaitmeninę erdvę. Pasaulio banko duomenimis, 2021 m. banko sąskaitą Lietuvoje turėjo ir skaitmeninėmis finansų paslaugomis naudojosi 93,53 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų. Nors tai patogu, 2025 m. rugsėjį paskelbtoje EBPO ataskaitoje pabrėžiama, kad elektroninės bankininkystės naudojimas ir žemas skaitmeninis finansinis raštingumas didina nukentėjimo nuo sukčiavimo riziką. Lietuvos žiniasklaida beveik…
Renate Strazdina: valstybės skaitmeninė nepriklausomybė nėra izoliacija
Pastaraisiais metais terminas „skaitmeninė nepriklausomybė“ Europos diskusijose apie technologijas tapo ne tik viena dažniausiai naudojamų, bet neretai ir klaidingai suprantamų sąvokų. Ją bandoma pristatyti kaip priešpriešą tarp pasaulinių technologijų ir nacionalinės kontrolės, tarp inovacijų ir reguliavimo, tarp atvirumo ir saugumo. Tačiau toks požiūris – klaidingas. Technologiškai pažangioms visuomenėms skaitmeninė nepriklausomybė visuomet reiškė ne izoliaciją, o galimybę pačioms priimti reikiamus sprendimus. Tai dar svarbiau mažoms valstybėms. Lietuva, Latvija ir Estija savo skaitmenines visuomenes nuo pat pradžių kūrė ne atsiribodamos nuo pasaulio, o aktyviai į jį įsitraukdamos ir turėdamos aiškią valdymo sistemos viziją. Baltijos šalių viešosios paslaugos, ekonomika ir netgi tarptautinė reputacija dabar jau yra neatsiejamos nuo skaitmeninės pažangos ir pasitikėjimo. Mums…
Žmogaus smegenys sunaudoja apie 20 vatų galios: kaip tai atrodo šalia dirbtinio intelekto?
„OpenAI“ vadovas Samas Altmanas yra pasiūlęs provokuojančią mintį – kalbant apie dirbtinio intelekto energijos sąnaudas, dažnai pamirštama, kiek iš tiesų kainuoja pats žmogaus intelektas. Toks palyginimas skamba netikėtai: ar mūsų protas iš tikrųjų yra brangesnis, nei pažangiausi algoritmai? Kiek iš tiesų kainuoja mąstymas? Mokslinė literatūra rodo, kad suaugusio žmogaus smegenys ramybės būsenoje sunaudoja apie 20 proc. visos organizmo energijos, nors jų masė sudaro vos 2–2,5 proc. kūno masės. Vaikystėje ir vystymosi laikotarpiu smegenų energijos poreikis gali būti dar didesnis, nes tuo metu intensyviai formuojasi neuroniniai tinklai ir aktyviai kuriasi sinapsės. „Didelis energijos poreikis rodo, kad smegenų veikla metaboliškai yra labai brangi. Vis dėlto evoliuciniu požiūriu tai turi aiškią prasmę –…
Be telefono – nerimas, su juo – rizikos: kaip spręsti paauglių santykį su socialiniais tinklais?
Lietuvos Seime svarstomi siūlymai riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 16 metų asmenims žymi platesnį poslinkį Europoje – vis daugiau šalių ieško konkrečių priemonių mažinti skaitmeninės aplinkos rizikas vaikams. Nors bendro, teisiškai privalomo reguliavimo Europos Sąjungos lygiu kol kas nėra, diskusijos šia kryptimi sparčiai intensyvėja tiek Briuselyje, tiek nacionaliniuose parlamentuose. Šias diskusijas skatina ir tai, kad socialiniai tinklai jau yra tapę kasdienybe daugumai nepilnamečių – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) 2025 m. analizė rodo, kad net 96 proc. penkiolikmečių nurodo naršantys socialiniuose tinkluose, tačiau tie patys duomenys atskleidžia ir augančias rizikas: apie 10 proc. paauglių jau turi probleminio naudojimo požymių, beveik kas penktas dėl socialinių tinklų apleidžia kitas veiklas,…
