Kvantinis mažų dalelių pasaulis daugeliui iš mūsų yra labai menkai pažįstamas arba nepažįstamas visai. Jis remiasi visai kitokiais fizikos dėsniais, dėl kurių dalelės gali pereiti kiaurai barjerus ar būti dviejų būsenų vienu metu. Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininko doc. Manto Šimėno teigimu, kvantinės technologijos ir kvantiniai kompiuteriai turi didžiulį potencialą, bet juos kuriant susiduriama tiek su fundamentinės fizikos, tiek su inžinerijos iššūkiais. Kvantinė fizika – neintuityvi, bet vis labiau pažįstama mokslininkams Pasak doc. M. Šimėno, kvantinė fizika, skirtingai nuo klasikinės fizikos šakų, yra neintuityvi ir susijusi su reiškiniais, kuriuose veikia labai mažos dalelės. „Mes nuo gimimo kuriame patirtį mus supančiame pasaulyje, tad mechaniką, optiką,…

Nuolat blaškantys pranešimai, niekada nemažėjantis naujienų srautas ir gausybė programėlių įveikia net ir stipriausią discipliną, o bandymai pažaboti šiuos „produktyvumo žudikus“ dažnai primena kovą su vėjo malūnais. Tačiau ekspertai ramina, jog šią modernių laikų problemą vis dėlto galima spręsti, tiesiog tam reikia pasitelkti tokius pat modernius įrankius. Darbo paieškos platformos „Zippia“ atlikto tyrimo duomenimis, 2022 m. 89 proc. dirbančiųjų prisipažino kasdien švaistantys savo darbo laiką su darbu nesusijusioms užduotims, kas vidutiniškai užtrunka net 2,9 val. arba – beveik pusę tradicinės 8 valandų darbo dienos. Nustatyta, jog populiariausios darbuotojus blaškančios veiklos yra naršymas internete, socialiniai tinklai ir susirašinėjimas. „Egzistuoja nemažai mokslinių įrodymų, jog socialiniai tinklai ir dauguma kitų populiariausių programėlių mūsų…

Pirmieji išmaniojo telefono programėle valdomi įrenginiai rinkoje atsirado beveik prieš dešimtmetį. Jau tada imta prognozuoti, jog netolimoje ateityje išmanu taps beveik viskas, prie ko prisiliečiame. Ir nors ši revoliucija nėra sparti – nuolat tobulėjančios technologijos iš tiesų pamažu leidžia išmanių savybių suteikti patiems netikėčiausiems kasdieniams daiktams. „Praėjo ne vieneri metai nuo to, kai išmanieji telefonai mūsų kišenes išlaisvino nuo banko kortelių, užrašų knygelių bei kitų iki tol gyvybiškai svarbių kasdienių įrankių. Vis dėlto į skaitmeninę erdvę įmanoma perkelti ne viską, todėl daugybė kompanijų suka galvą, kaip tam tikrus kasdienius daiktus bent jau priartinti prie technologijomis pulsuojančio šiuolaikinio pasaulio. Vieni geriausių to pavyzdžių – išmaniaisiais tampantys vandens buteliukai, akiniai nuo saulės…

Remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija praėjusį mėnesį Lietuvoje pasiekė nuo 1996 m. neregėtą 21,6 proc. lygį, kas daugelį paskatino atidžiau peržvelgti savo finansus. Ekonomistai teigia, jog šio rodiklio augimą labiausiai nulėmė didėjančios maisto prekių ir degalų kainos, kurių mažėjimas artimiausiu metu sunkiai tikėtinas, todėl šiuo sudėtingu laikotarpiu ekspertai pataria savo biudžetą planuoti. O sekti ir mažinti išlaidas gali padėti ir kelios programėlės telefone. „Biudžeto planavimas daugeliui iki šiol asocijuojasi su sudėtingais skaičiavimais ir „Excel“ lentelėmis, tačiau visa tai – jau praeityje. Šiuo metu rinkoje egzistuoja įvairios programėlės ir paslaugos, kurios padeda nesudėtingai stebėti savo pajamas, apskaičiuoti išlaidas, aptikti didžiausius jų šaltinius, užsibrėžti finansinius tikslus ir jų siekti. Be…

Atsakingas elgesys su pinigais yra svarbus kiekvienam žmogui, ne be reikalo pastaraisiais metais daug kalbama apie finansinį raštingumą ir švietimą. Kad būtų lengviau stebėti savo išlaidas ir planuoti būsimus pirkinius, galite į pagalbą pasitelkti išmaniąsias programėles.   „Šiandien nieko nestebina, jog už visus savo pirkinius dažniausiai atsiskaitome naudodami mobiliąsias banko programėles ar kitus mokėjimo sprendimus. Iš kitos pusės, išmaniųjų technologijų kūrėjai galimybe patogiai susimokėti ar stebėti sąskaitos likutį tikrai neapsiriboja ir siūlo efektyvius būdus geriau planuoti savo finansus, praneša apie svarbiausias akcijas ar sudaro informatyvią mokėjimų suvestinę“, – teigia Audrius Granickas, „Huawei Mobile Services“ verslo vystymo ir operacijų vadovas Lietuvoje. 1. Analizuokite savo išlaidas Vienas iš svarbiausių žingsnių, valdant asmeninius finansus,…

Seimui priėmus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas, leidžiančias valstybės institucijoms duomenis laikyti ne tik Lietuvoje, bet ir saugiose valstybėse bei viešojoje debesijoje, atsivėrusios naujos galimybės yra aktualios bei svarbios tiek organizacijoms, tiek gyventojams. Kokias naudas suteikia debesija ir kaip jomis pasinaudoti, aptaria IT ir skaitmenizacijos sprendimų bendrovės „Baltic Amadeus“ Debesijos paslaugų vystymo vadovas Robertas Skardžius.  „Pandemija mums padėjo įprasti ne tik dirbti, bet ir su valdžios institucijomis susijusius reikalus tvarkyti internetu. Tuo tarpu karas Ukrainoje atvėrė akis, kad virtualiai funkcionuojančiai valstybei savo skaitmeninius išteklius būtina saugoti bei jais rūpintis taip pat kaip ir fiziniais. Tiek karo metu suintensyvėjusios kibernetinės atakos, tiek kone kas metus įvykstančios stichinės nelaimės, turinčios neigiamos…

Kovoje su vasarišku karščiu pateisinamos visos priemonės, net ir pusryčiams, pietums bei vakarienei skanaujami ledai. Tačiau norint džiaugtis ilgalaike gaiva namuose, teks griebtis profesionaliausių ginklų – oro kondicionierių. „Samsung“ ekspertė dalinasi patarimais, kaip išsirinkti tinkamiausią ir visus šeimininkų lūkesčius išpildantį įrenginį. „Vasariškas karštis neužklumpa netikėtai, mat pasiruošti jam turime kone metus laiko. Visgi, daugelis pradeda domėtis oro kondicionieriaus įsigijimu tik tada, kai termometro stulpelis pakyla iki rekordinių aukštumų. Nors norėti kuo greičiau džiaugtis gaiviu namų oru nėra blogai, neretai skubant neįsigilinama į prietaiso technines specifikacijas bei funkcionalumo parametrus – tik vėliau paaiškėja, kad įsigytas oro kondicionierius neatvėsina būsto iki norimos temperatūros, veikia per garsiai ar sunaudoja per daug elektros energijos“,…

Penktadienį Lietuvoje pasibaigė vieną pirmųjų 5G plėtros etapų žymintis aukcionas, kuriame mobiliojo ryšio operatoriai pasiskirstė tankiausiai apgyvendintoms vietovėms skirtą 3400-3700 MHz dažnių juostą. Nors artėjantį 5G paleidimą visoje šalies teritorijoje iki šiol gaubia nemažai mitų, „Telia“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas nustatė, jog nuo 2020 m. situacija Lietuvoje pastebimai pasikeitė – gyventojai neigiamu 5G poveikiu sveikatai yra susirūpinę kur kas mažiau. Vartotojų nuomonės tyrimu buvo siekiama įvertinti 5G ryšio technologijos žinomumo ir požiūrio į ją skirtumus 2020 ir 2022 m. „Nuo 66 iki 56 proc. sumažėjusi 5G keliamu pavojumi sveikatai susirūpinusiųjų dalis demonstruoja, jog visuomenę vis geriau pasiekia objektyvi ir pagrįsta informacija apie penktos kartos tinklą. Tai didina žmonių atsparumą…

Darbuotojų paklausa vis dar viršija pasiūlą, tad įmonės dažniau ieško talentų už savo šalių ribų. Duomenys rodo, kad per 2022 m. pirmą pusmetį nuotoliu samdomų darbuotojų skaičius Europoje išaugo 155 proc., o Azijoje, Ramiojo vandenyno šalyse ir Lotynų Amerikoje – dar daugiau. Dėl to visame pasaulyje kyla ir atlyginimai, ypač Italijoje, Brazilijoje ir Indijoje: šiuose regionuose vidutinis nuotoliu dirbančio specialisto atlyginimas išaugo daugiau nei 150 proc. Tokie duomenys atskleidžiami nuotolinio darbuotojų samdymo startuolio „Deel“ ataskaitoje. Solidarumas su Ukraina parodomas samdant ukrainiečius 2022 m. pirmą pusmetį Estija, Švedija ir Šveicarija buvo sparčiausiai augančios nuotolinius darbuotojus samdančios šalys Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos (angl. EMEA) regione. Tai nestebina – daugybė pažangių startuolių pasirenka įsikurti šiose valstybėse. Sparčiausiai nuotoliu…