Naujas saugumo etapas Lietuvoje: įdiegta evakuacijos sistema, kuri nukreips žmones nuo pavojaus židinio
|Saugumo užtikrinimas Lietuvoje žengia į naują lygmenį – pradedama taikyti adaptyvi evakuacijos sistema, kuri reaguoja į realias aplinkybes ir gali nukreipti žmonių srautą nuo pavojaus židinio. Ši inovatyvi sistema yra pirmoji Baltijos šalyse. Ji įdiegta naujame pastate Konstitucijos prospekte, Vilniuje. Šis pastatas sujungs biurus bei visuomenines erdves.
Visuomenei atvira erdvė
Adaptyvi evakuacijos sistema sumontuota naujoje SEB banko būstinėje, įsikūrusioje sostinės Konstitucijos prospekte. 12 880 kv. m pastate dirbs daugiau kaip 1000 darbuotojų, čia duris atvers Klientų aptarnavimo centras, Inovacijų centras ir Privačiosios bankininkystės padalinys. Pastatas bus atviras visuomenei – jame suformuota tarsi nauja vidinė gatvė, kuria galės naudotis visi, todėl planuojami dideli lankytojų srautai.
„Svarbiausi aspektai kuriant šį pastatą buvo tvarumas, inovatyvus darbo organizavimas, pažangiausi inžineriniai šildymo, vėdinimo sprendimai. Taip pat išskirtinį dėmesį skiriame pastate dirbsiančių ir jį aplankysiančių žmonių saugumui, todėl pasirinkome modernią evakuacijos sistemą“, – teigia Aivaras Čičelis, SEB banko valdybos narys, finansų direktorius ir Pagalbos verslui tarnybos vadovas.
Naujas saugumo etapas šalyje
Banko sprendimas įsidiegti adaptyvią evakuacijos sistemą žymi naują saugumo etapą Lietuvoje ir ne tik – šis projektas yra pirmasis Baltijos šalyse. „Į šią evakuacijos sistemą yra įdiegtos visos šiuo metu pasaulinėje rinkoje esančios inovacijos, kai tuo tarpu iki šiol plačiai naudojamos statiškos evakuacijos sistemos negeba reaguoti į realias aplinkybes. Vis dėlto, modernėjant pastatams bei architektūriniams sprendimams būtina diegti ir pačias naujausias evakuacijos sistemas, kad jos atliktų savo pagrindinę funkciją – esant pavojui padėtų žmonėms saugiai palikti pastatą“, – teigia evakuacijos projektą įgyvendinusios apšvietimo sistemų bendrovės „Gaudrė“ projektų inžinerijos vadovas Rimas Grigas.
Siekiant užtikrinti pastatuose dirbančių ar jame besilankančių žmonių saugumą, adaptyvios evakuacinės sistemos principai yra apgalvoti iki smulkmenų. „Tokie adaptyvūs avariniai šviestuvai, esant gedimui, patys apie tai praneša sistemą prižiūrintiems asmenims. Be to, pastarieji turi galimybę nuotoliniu būdu valdyti sistemą. Tuo tarpu statiški evakuacijos sprendimai neturi šios stebėjimo funkcijos, taigi esant pavojui gali ir nesuveikti“, – paaiškina energijos valdymo bendrovės „Eaton“, kurios sprendimas buvo įdiegtas pastate, padalinio Lietuvoje vadovas Edmondas Daukšas.
Anot E. Daukšo, taip pat svarbu, kad adaptyvios sistemos šviestuvai keičia kryptį – tai reiškia, kad pastate įsiplieskus gaisrui, užsidega tik tie avariniai šviestuvai, kurie yra priešingoje gaisrui pusėje. Taip lankytojų srautas yra nukreipiamas nuo pavojaus židinio ir gali saugiai evakuotis. O štai statiškų evakuacijos sistemų atveju kilus pavojui užsidega visi pastate esantys šviestuvai, todėl žmonės, nežinodami saugaus išėjimo, gali būti nukreipti ir gaisro link. „Galiausiai, toks adaptyvus šviestuvas esant pavojui mirksi – psichologų nustatyta, kad mirksintis objektas žmogaus pastebimas keletą kartų geriau, todėl iškilus nelaimei padidėja tikimybė tokį šviestuvą iškart pamatyti“, – priduria „Eaton“ padalinio Lietuvoje vadovas.
Reikalinga dideliuose pastatuose
Tokia evakuacijos sistema SEB banke buvo pasirinkta dėl pastato specifikos – jame yra du atriumai ir skirtingos gaisrinės zonos, tad, priklausomai nuo kilusio gaisro židinio vietos, žmonės turi būti nukreipiami skirtingais evakuacijos keliais. Šiam tikslui pastate buvo sumontuoti 42 avariniai šviestuvai.
R. Grigas paaiškina, kad tokios sistemos pasirinkimas priklauso nuo verslo ar organizacijos požiūrio į priešgaisrinę saugą. „Adaptyvios sistemos yra reikalingos dideliuose pastatuose, kur yra gausus žmonių srautas, didelis pastato aukštingumas, daug laiptinių, erdvių ir pan. Tokiu atveju svarbu užtikrinti, kad iškilus pavojui žmonės neklaidžiotų lyg labirinte ieškodami saugaus išėjimo“, – teigia R. Grigas.
Pranešimą paskelbė: Laura Gabrilavičiūtė, Nova media