Lietuva – Inovacijų indekso viršūnėje: kiek gebėsime išlaikyti ir pagerinti poziciją?
|dr. Kęstutis Bagdonavičius, SBA Grupės valdybos narys ir bendrovės „Robotex“ valdybos pirmininkas
Galingiausias pasaulio lazeris, itin atsparus stiklas, gydytojus radiologus pavaduojantis dirbtinis intelektas – tik keletas pasaulinio pripažinimo sulaukusių inovacijų, kurių gimtinė yra Lietuva, neretai vadinama itin inovatyvia šalimi. Pažvelgus į kasmet sudaromą Pasaulinį inovacijų indeksą (PII) matyti, kad jame mūsų šalis užima 40-tą vietą iš 131 valstybės. Tokiame lygyje Lietuva įstrigusi jau dešimtmetį ir panašu, kad mūsų šaliai tai jau tampa iššūkiu, iš kurio užtikrintai pajudėti labiau aukštyn ganėtinai sudėtinga.
Lietuvos Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą – kad iki 2024 m. Lietuva palypėtų į 35 indekso vietą. Toks siekis gali būti sudėtingas, mat per pastarąjį dešimtmetį tik kartą užėmėme 36 poziciją, o paprastai laikomės ties 38-40 vietų riba.
Vienur stiprūs esame, kitur – turime būti
Inovacijos nėra teoriniai projektai, jos apibrėžiamos kaip technologijų, idėjų ir metodų komercinis pritaikymas, pristatant rinkai naujus ar patobulintus produktus bei procesus. Valstybės vieta PII nustatoma įvertinus turimus išteklius ir sąlygas inovacijoms bei inovacijų diegimo rezultatus. 2020-ųjų PII Lietuva užima 36 vietą pagal pirmąjį rodiklį ir 42 vietą pagal antrąjį.
Šie skaičiai liudija, jog prielaidos inovacijoms yra geros, bet apčiuopiami rezultatai riboti.
Yra pavyzdinių sričių, kur inovacijos Lietuvoje įgijusios realų pavidalą ir itin menkai atsiliekame nuo reitingo lyderių. Pavyzdžiui, ekologijos ir aplinkosaugos sritis. Pagal ekologinį tvarumą Lietuva užima 8 vietą, pagal ISO 14001 aplinkosaugos sertifikatų, rodančių efektyvų aplinkosaugos aspektų valdymą organizacijose, skaičių – 6.
Tačiau į kai kuriuos aspektus privalome atkreipti dėmesį. Bendrasis kapitalo formavimas mums leido užimti tik 105, bendroji infrastruktūra – 98, išlaidos programinei įrangai – 96, aukštųjų technologijų importo dalis prekyboje – 94 vietą.
Pastaruoju metu valstybės lygmeniu skiriama daug dėmesio klasterių brandai ir jos būklei, tačiau tai stiprintina sritis. Pagal ją pasaulyje esame tik 92-i. 2019 m. atlikta Lietuvos klasterizacijos studija nurodo, kokios sąlygos mūsų šalyje yra palankios kurti klasteriams. Tai stipri pramonė, sukurianti 20 proc. BVP ir 80 proc. eksporto, kurios pagrindiniai sektoriai yra maisto, energijos, mašinų, IT, baldų pramonė, tai ir išplėtota skaitmenizacija bei lankstūs verslai, greitai prisitaikantys prie kintančių sąlygų.
Tuo tarpu kaip vienas pagrindinių klasterizacijos trūkumų įvardintas pramonėje dominuojantis žemas ar vidutinis technologinis lygmuo. Inovacijos išties sunkiai atsiejamos nuo modernių technologijų diegimo, procesų robotizacijos ir automatizacijos, o pas mus tai vis dar netapę įprastu reiškiniu. 10 tūkst. darbuotojų Lietuvoje tenka vidutiniškai 5 industriniai robotai, kai pasaulio vidurkis siekia 113. Džiugu, jog šis rodiklis auga – per pastaruosius ketverius metus robotizuotų ir automatizuotų procesų padaugėjo 150 proc.
Per inovacijas – į efektyvumą
Inovacijų iššūkiu Lietuvoje yra ir privataus sektoriaus patiriami finansavimo sunkumai – pagal šį rodiklį užimame 80 vietą. Lėšų klausimą kaip trūkumą įvardija ir patys verslai – naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 23,7 proc. inovacijas diegusių įmonių nurodė, kad tokiai veiklai labiausiai trukdo nuosavų lėšų inovacijoms kurti ir diegti trūkumas, 17,6 proc. – kvalifikuoto personalo trūkumas.
Ekspertai sutaria, kad geriausiai šalis inovatyvumo link veda vieningas ir proaktyvus valstybės ir verslų darbas, ypač kalbant apie inovacijų finansavimą. Indekso sudarytojai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu dėl pandemijos bene visur pasaulyje mažėja privatus inovacijų finansavimas, tad valstybės turėtų tai kompensuoti. Kitaip joms gresia prarasti PII pozicijas.
Aktyviausiais inovacijų ekosistemos kūrimo dalyviais paprastai laikomos arba didelės įmonės ir korporacijos, rodančios realius inovacijų kūrimo pavyzdžius ir kuriančios technologijų bei inovacijų centrus, arba startuoliai, inovatyviais sprendimais paverčiantys idėjas. Tačiau nuošalyje neturėtų likti ir kiti verslai.
Inovacinė veikla tiesiogiai susijusi su procesų efektyvinimu, jų automatizavimu, naujų technologijų diegimu. Inovatyvūs sprendimai atrandami ir pritaikomi siekiant mažinti darbo kaštus, energijos ir žaliavų sąnaudas. Per 4 pastaruosius metus SBA įmonių grupėje į tokius – efektyvius, o kartu ir inovatyvius – sprendimus buvo investuota apie 25 mln. Eur.
Statistikos departamento skaičiai rodo, kad 2016–2018 m. Lietuvoje inovacinę veiklą vykdė 87 proc. didelių (250 ir daugiau darbuotojų), beveik 64 proc. vidutinių (nuo 50 iki 249 darbuotojų) ir tik 41 proc. mažų (nuo 10 iki 49 darbuotojų) įmonių.
Europos centrinio banko nuomone, inovacijas skatina verslų investavimas į savo darbuotojus, technologinė plėtra įmonės viduje, o valstybių lygiu – didesnis finansavimas moksliniams tyrimams, investicijos į švietimą, palankesnės sąlygos pradėti verslą.
Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima”