Kodėl elektromobiliai iš rinkos dar neišstūmė tradicinių automobilių?

Elektromobiliai itin sparčiai populiarėja išsivysčiusiose ekonomikose. Lietuvoje gausėja hibridinių (benzinas-elektra) automobilių, o vien elektra varomų transporto priemonių šalyje užregistruota per tūkstantį. Lietuviai, nors ir vertina šias visiškai itin tyliai dirbančias ir visiškai aplinką tausojančias transporto priemones, jų įsigyti dar neskuba.

Lietuviai sunkiai atsikrato senų įpročių: naudotų automobilių rinka Lietuvoje plačiai įsišaknijusi, veikia automobilių turgūs, o iš jų naudoti automobiliai pasiekia ir Latvijos bei Estijos rinkas. Naudotų automobilių prekyba Lietuvoje klesti ir dėl patogios mūsų šalies geografinės padėties – iš Vakarų įvežami automobiliai sėkmingai parduodami pirkėjams iš NVS šalių.

Paskata pirkti elektromobilius – itin menka

Valstybės paskata įsigyjant elektromobilius – gerokai per menka. Šiuo metu šalies miestų centruose galima nemokamai parkuoti elektromobilius mokamose stovėjimo zonose, taip pat elektromobilių vairuotojams suteikiama galimybė riedėti specialia autobusų juosta. Šių metų pavasarį pasigirdo kalbų apie 1000 eurų kompensacijas vairuotojams, atsakiusiems senų, taršių automobilių, tačiau vargu, ar ši priemonė paskatintų potencialius elektromobilių pirkėjus. Pavyzdžiui, populiarusis „Nissan Leaf“ 2019 m. viduryje kainavo beveik 37 tūkst. eurų, tad valstybės parama sudarytų vos kelis proc. elektromobilio vertės. Veikiausiai pirkėjus labiausiai atbaido faktas, kad už perpus mažesnę sumą galima įsigyti analogišką benzininį automobilį. Beje, vakariečiai labiau skatinami įsigyti elektromobilius, o Vakarų Europos šalyse už taršius automobilius reikia mokėti papildomus mokesčius, per metus sudarančius nuo kelių šimtų iki kelių tūkst. eurų.

Pavyzdį rodo valstybinės įmonės

Elektromobiliais intensyviai domisi, išbando ne tik privačios, bet ir valstybinės įmonės. Elektromobiliais važinėja „Lietuvos pašto“, Susisiekimo ministerijos ir „Lesto“ darbuotojai.

Beje, šalyje sėkmingai eksploatuojami ir iš užsienio įvežti daužti bei čia naujam gyvenimui prikelti automobiliai. Dar vienas įdomus faktas – Lietuvoje yra registruotų elektromobilių, kurie visų pirma buvo varomi benzinu ar dyzelinu ir tik vėliau nagingų meistrų paversti į elektromobilius.

Juntama naudotų elektromobilių paklausa

Anot Statistikos departamento, 85 proc. šalies keliais riedančių automobilių – naudoti, vidutinis savininką keitusio automobilio amžius – 14,8 m., o pirmą kartą šalyje įregistruotų – 11,2 m. Todėl, manoma, lietuviai elektromobilių pirktų daugiau, jei tik atsirastų antrinė jų rinka. Reikėtų paminėti ir tai, kad labiausiai perkami apie 3000 eurų kainuojantys automobiliai – kad tiek kainuotų elektromobilis, įsivaizduoti labai sunku, nebent jis būtų 15–20 m. arba turintis didelių defektų.

 Įkrovimo stotelių nuolat daugėja

Elektromobilių greitojo įkovimo stotelių mūsų šalies keliuose – vis daugiau, tačiau, kaip rodo praktika, didžioji dalis elektromobilių savininkų juos įkrauna darbovietėse arba namuose naudojant portabilius elektromobilio  įkrovimo kabelius, tokius kaip tipas 2 (švedų. Laddkabel med kontrollbox typ 2) , o stotelės tiesiog leidžia jaustis saugiau ir žinoti, kad išsikrovus baterijai neteks likti ant ledo. Taip pat reikėtų pažymėti, kad naujosios kartos elektromobiliais galima nuriedėti 200–300 km, todėl be vargo pasiseks nuvykti jei ne maršrutu Vilnius-Klaipėda, tai bent Kaunas-Klaipėda arba atvirkščiai.

Technologijoms tobulėjant, gamintojams tobulinant elektromobilių baterijas, o ir joms pingant (didžiąją dalį elektromobilio kainos sudaro būtent jo baterijos kaina), ši naujosios kartos transporto priemonė irgi turėtų pigti, o kartu – ir atsirasti daugiau pirkėjų.