Kiek iš tiesų kainuoja atsisiųsti prekes iš JAV?
|Visuomenėje vyraujanti nuomonė, kad siųstis prekes iš JAV veikiančių elektroninių parduotuvių yra kur kas brangiau nei, pavyzdžiui, iš Kinijos – klaidinga. Mat egzistuoja daugybė būdų, kaip perkant iš jų galima gerokai sutaupyti ir gauti kokybiškesnes prekes.
Žinoma, galutinė kaina bus didesnė nei JAV veikiančioje e. parduotuvėje. Nusprendus iš jos įsigyti prekių teks pridėti ir įvairius mokesčius – visų pirma, taikomi muito ir pridėtinės vertės mokesčiai (PVM), išskyrus tuos atvejus, kai prekių vertė be transporto išlaidų neviršija 22 eurų.
Jei prekių vertė viršija šią sumą, bet nėra didesnė nei 150 eurų, reikia mokėti 21 proc. (9 proc. knygoms) PVM nuo prekių vertės ir transporto išlaidų.
„Jei prekių vertė be transporto išlaidų yra dar didesnė, mokėti reikės ne tik PVM, bet ir priklausomai nuo prekės tipo nuo 3,5 proc. iki 12 proc. svyruojantį muitą. Privalu sumokėti ir 9 eurus už muitinės deklaracijos paruošimą bei siuntos saugojimą. Jei įsigyjamose prekėse yra etilo alkoholio (gėrimai, kosmetika, parfumerija), tuomet reikia susimokėti ir akcizo mokestį. Mokesčių yra nemažai, tačiau didesnio skirtumo iš kur siųstis prekę jie nesudaro – visos siuntos iš trečiųjų šalių apmokestinamos vienodai“, – tvirtina apsipirkinėjimo platformos „Shipzee“ rinkodaros vadovas Mantas Ribelis.
Apsipirkti internetu skatina ir mažesnės kainos
„DPD“ grupės inicijuoto tyrimo duomenimis, daugumą žmonių užsisakinėti prekes užsienio e. parduotuvėse skatina patrauklesni pasiūlymai tiek kainos, tiek pasirinkimo aspektais – iš ten yra pirkę 8 iš 10 apklaustųjų. Pagal populiarumą pirmavo būtent Kinija – ten apsipirko du iš trijų apklaustųjų. Tuo metu iš JAV veikiančių e. parduotuvių pirko kas trečias, bet jų skaičius didėjo. Kaip teigia „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius, tokio apsipirkimo populiarumas ir jo augimas atsirado ne veltui.
„Apsipirkimą internetu užsienio e. parduotuvėse skatina ir tai, kad tam tikrų produktų nusipirkti negalima iš šalies viduje veikiančių ir internete prekes parduodančių mažmenininkų. Pirkti iš Kinijoje veikiančių e. parduotuvių skatina, atrodytų, mažesnės kainos, tačiau žmonės neatsižvelgia ir į tai, kad siunčiantis prekes iš ten daugiau kainuoja kurjerių paslaugos, kai prekę norima gauti tiesiai į rankas“, – teigia pašnekovas.
Nors prekių JAV įsigyjama mažiau nei iš Kinijoje veikiančių e. parduotuvių, šis skaičius pamažu auga – vartotojai įvertina, kad ten galima pigiau įsigyti vardinių prekės ženklų drabužių, „Apple“, „Dell“, „Lenovo“, „Canon“, „Nikon“ ir daugybės kitų gamintojų elektronikos prekių. Kainą itin gali sumažinti ir tai, jei prekės įsigyjamos specialių pasiūlymų ar išpardavimų metu.
„Amerikiečiai puikiausiai žino, kaip „išvalyti“ sandėlius – jie turi kelias dienas metuose, kuomet išpardavimai yra didžiausi visame pasaulyje, o nuolaidos siekia net 97 proc. Kalbu, aišku, apie „juodąjį penktadienį“ ir „kibernetinį pirmadienį“, kurie vyksta paskutinį lapkričio penktadienį ir po jo einantį pirmadienį. Jų metu europiečiai gali sutaupyti dar daugiau nei išpardavimų metu savo šalyse“, – pasakoja „DPD“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Atsižvelgia ir į kokybę
Kitas būdas, kaip galima pigiau nusipirkti prekių iš JAV – naudotis tarpininkų, kurie nuperka ir atsiunčia norimą prekę, paslaugomis. Jie dažnai turi įvairių produktų taupymo ir pirkimo metodų – naudojantis nuolaidų kodais, įsigyjant populiariausių parduotuvių dovanų korteles su nuolaidomis už žemesnę kainą, perkant specialiose nuolaidų platformose, kurių dėka galima atgauti dalį išleistų pinigų už kiekvieną užsakymą. Todėl galutinė suma su visais mokesčiais ir siuntimu yra kur kas mažesnė, nei prekes žmogus užsisakinėtų pats. Kitas svarbus aspektas, kodėl vis daugiau žmonių perka iš JAV esančių e. parduotuvių – produktų kokybė.
„Vieša paslaptis, kad produktai skirti JAV rinkai yra aukštesnės kokybės, net jei jie pagaminti Kinijoje. Joje legaliai gauti JAV rinkai skirtų beveik prekių neįmanoma, todėl dauguma alternatyvių produktų iš Kinijos yra originalių prekių padirbiniai arba tiesiog skirti vietinei rinkai“, – pasakoja G. Bilevičius.
Tyrimo „E-shopper barometer Global report“ duomenys. Šį tyrimą „DPD group“ užsakymu atliko „Kantar TNS“. 2018 m. gegužės-birželio mėnesiais apklausti 24,328 žmonės 21 Europos valstybėje, Lietuvoje apklausti 805 asmenys.
Apie „DPD Lietuva“:
UAB „DPD Lietuva“ yra tarptautinės siuntų pristatymo grupės „DPDgroup“ dalis. Įmonė yra siuntų pristatymo / kurjerių verslo Lietuvoje lyderė. „DPD Lietuva“ paslaugos – siuntų pristatymas į 220 pasaulio valstybių ir nuolat plečiamas „Pickup“ savitarnos terminalų tinklas. „DPD Lietuva“ tinkle šiuo metu dirba per 600 darbuotojų.
Apie „DPDgroup“:
„DPDgroup“ yra antras didžiausias tarptautinis siuntų pristatymo tinklas Europoje. Grupėje dirba daugiau kaip 68 000 siuntų pristatymo ekspertų, yra įrengta daugiau kaip 32 000 „Pickup“ siuntų taškų. Kasdien „DPDgroup“ į 230 šalių pristato 4,8 milijonus siuntų. Per 2017 metus buvo pristatyta per 1,2 mlrd. siuntų visame pasaulyje. „DPDgroup“ turi tris prekės ženklus visoje Europoje: DPD, „Chronopost“ ir SEUR.
„DPDgroup“ priklauso „GeoPost“, kurios pajamos 2017 metais siekė 6,8 mlrd. Eur. „GeoPost“ yra kontroliuojančioji kompanija, kurią valdo „Le Groupe La Poste“.
Pranešimą paskelbė: Rita Rauluševičiūtė, UAB „Gravitas Partners”