Europoje nesiliaujant liūtims: kaip technologijų bendrovės gali prisidėti prie klimato kaitos stabdymo?
|Pastarosiomis savaitėmis Lietuvą ir didžiąją Europos dalį alinę karščiai bei daugybę nuostolių pridariusios liūtys net ir didžiausius skeptikus paskatino susimąstyti apie žmogaus veiklos poveikį aplinkai. Nors kone kiekvienas pasaulio gyventojas gali rasti būdų gyventi ekologiškiau, dauguma ekspertų sutinka, kad pavyzdį visuomenei turėtų parodyti šiuo metu itin įtakingos didžiosios technologijų kompanijos. Tiesa, neretam kyla klausimas, ką tiksliai šios bendrovės galėtų atlikti, kad prisidėtų prie pavojingų klimato kaitos procesų stabdymo ir planetos išsaugojimo.
Prieš kelias savaites Barselonoje vykusioje kasmetinėje MWC parodoje tarptautinė technologijų kompanija „Huawei“ surengė forumą „Žaliosios IKT žaliajam pasauliui“. Jame bendrovė kvietė autoritetingiausius rinkos žaidėjus diskutuoti, kaip informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) industrija gali prisidėti prie Europos žaliojo kurso iniciatyvos ir padėti pasiekti užsibrėžtą tikslą – iki 2050 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki nulio.
Renginyje kalbą sakęs David Li, „Huawei“ prezidentas Vakarų Europai, pabrėžia, jog technologijų bendrovės prie poveikio aplinkai mažinimo gali prisidėti padėdamos savo klientams diegti modernius ir ekologiškus sprendimus: „Mes padedame kitoms pramonės šakoms mažinti anglies pėdsaką taikydami IKT sprendimus, o tokį technologijų pritaikymą vadiname „anglies rankos antspaudu“. Verta paminėti, kad pati IKT industrija atsakinga vos už 2 proc. visų emisijų, tačiau jos kuriami sprendimai visame pasaulyje į aplinką išmetamų emisijų kiekį galėtų sumažinti net iki 20 proc.“
Kitos forume dalyvavusios suinteresuotos šalys taip pat kalbėjo apie kritinę IKT svarbą žaliesiems Europos tikslams. Europos Parlamento narė Susana Solís Pérez teigia, kad kone kiekvienas ekonomikos sektorius gali gauti naudos iš skaitmeninių sprendimų taikymo. Tuo metu MWC parodą organizuojančios „Mobile World Capital Barcelona“ iniciatyvos atstovė Carina Lopes atkreipė dėmesį, jog nepakanka pasiekti nulinių emisijų – IKT pramonė ir ryšio paslaugų teikėjai turi galią vadovauti ir radikaliai transformuoti mūsų visuomenę.
Jai antrino ir Mobiliųjų tinklų asociacijos (GSMA) klimato politikos vadovas Steven Moore, teigęs, kad operatoriai, privalo rasti būdų kuo daugiau naudoti žaliąją energiją, kad padėtų pasiekti užsibrėžtus tikslus ir kitiems sektoriams: „Siunčiame žinutę valstybių vyriausybėms – vieni patys mes negalime pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių.“
Renginyje buvo išgirsta ir pačių ryšio paslaugų teikėjų pozicija. Vieno didžiausių Ispanijos mobiliojo ryšio operatorių „Orange“ technologijų direktorė Monica Sala atskleidė, jog 2040 metais „Orange Group“ planuoja pasiekti užsibrėžtą neutralumo anglies dioksido išskyrimo požiūriu tikslą, mažindama tinklo infrastruktūros energijos sunaudojimą, didindama atsinaujinančių elektros šaltinių naudojimą ir dar plačiau taikydama žiedinės ekonomikos sistemą.
Labai panašios pozicijos laikosi ir kitas Ispanijos operatorius. „Sumažinsime mūsų anglies pėdsaką kiek įmanoma žemiau 1,5°C scenarijaus, o likusias emisijas neutralizuosime per CO2 absorbcijos projektus“, – deklaruoja Juan Manuel Caro Bernat, „Telefónica Group“ veiklos transformacijos direktorius.
Diskusiją vainikavo James Cawshaw, „Omdia Informa Tech“ paslaugų teikėjų veiklos ir informacinių technologijų pagrindinis analitikas, paaiškinęs, kodėl emisijų mažinimas tapo nauju IKT industrijos dėmesio centru:
„Emisijų mažinimas tapo nauju tikslu – IKT pramonė privalo taupyti energiją ir mažinti išmetamą kenksmingų dujų kiekį. Žvelgiant iš energijos taupymo perspektyvos, šiuo metu tikslas yra pereiti prie energijos sąnaudų mažinimo ir energijos panaudojimo efektyvumo didinimo. Žvelgiant iš anglies dioksido emisijų perspektyvos, anglies emisijos vienam duomenų perdavimo vienetui tampa nauju tinklo ekologiškumo matu, tačiau tam reikalinga tinkama apibrėžtis, kad būtų galima geriau laikytis anglies dvideginio mažinimo plano.“
Pranešimą paskelbė: Matas Ramonas, UAB „INK agency“