Valstybės institucijose bus atnaujinta kompiuterinė technika – „Telia“ pasirašė 1,2 mln. eurų vertės naujų kompiuterių pardavimo sutartis. Šis žingsnis padės spręsti senstančios IT infrastruktūros problemas, leis taupyti valstybės lėšas bei užtikrinti didesnį duomenų saugumą bei efektyvesnį darbą. Iki šiol dalis institucijų naudojo iki 10 metų senumo įrangą, kuri buvo pažeidžiama kibernetinėms grėsmėms ir kėlė iššūkių kasdieniam darbui. Įsigyta nauja įranga, kurią centralizuotai administruos Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra (VSSA). Sutarties su „Telia“ vertė siekia 1,2 mln. eurų. „Dalyje institucijų iki šiol veikė kompiuteriai, pagaminti dar tais laikais, kai mūsų piniginėse buvo litai, o kišenėse – mygtukiniai „Nokia“ telefonai. Į muziejinės technikos titulą pretenduojanti įranga valstybės tarnautojams ne tik trukdė sklandžiai dirbti…

Spalio 24 d., ketvirtadienį, Vilniuje vyksiantis tarptautinis renginys „Crypto Talks. Vilnius 2024“ suburs kriptovaliutų ir blockchain technologijų profesionalus iš viso pasaulio. Vienas pagrindinių renginio tikslų  – aptarti Lietuvos, kaip augančio kriptovaliutų centro, vaidmenį. Renginyje, kuris organizuojamas bendradarbiaujant su asociacija „Crypto  Economy Organisation“ (CEO), bus kalbama apie galimybes, rizikas ir esminius įrankius, reikalingus sėkmingai veiklai besiformuojančioje Lietuvos kriptovaliutų rinkos erdvėje.  Renginyje dalyvaus Lietuvos banko Valdybos patarėjas Rosvaldas Krušna. Rinkai aktualius klausimus taip pat aptars Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio „Binance“ kriptokeityklos padalinio „Bifinity“ vadovas, blokų grandinės duomenų platformos „Chainalysis“ vyresnioji sprendimų architektė Minh Ngoc Dao bei teisinių ir finansinių paslaugų bendrovės „Noewe“ asocijuotoji partnerė Ieva Bakutienė. Konferencijoje bus aptartos temos, kurios apims…

Technologijų rinkoje, lygiai kaip ir aprangoje, egzistuoja mados. Šio amžiaus pradžioje mažai kas būtų patikėjęs, kad „iPod“ grotuvas sukels revoliuciją, o didelę klaviatūrą turintis „BlackBerry“ telefonas taps ne ką mažesniu prestižo simboliu, nei prabangus laikrodis. Tačiau tendencijos labai greitai keičiasi – abu minėti įrenginiai šiandien egzistuoja nebent istorijos vadovėliuose. „Telia“ pasakoja, kas lemia technologijų madas ir kodėl jos pastaruoju metu vis dažniau atgimsta naujuose produktuose. „Žmonės, kurie kuria technologijas, gyvena tarp mūsų. Jie klausosi panašios muzikos, žiūri tuos pačius filmus ir seka naujausių laikų tendencijas. Todėl technologijų mados dažnai kyla ne tik iš poreikio ar naujai išvystytų gamybos procesų, bet ir iš kultūrinio konteksto. Kaip ir drabužiuose, technologijų kryptį diktuoja…

Komentuoja „Omnisend“ vyresnysis kokybės užtikrinimo inžinierius Martynas Luneckas Sparčiai besikeičiančioje aplinkoje reikia efektyvių ir taiklių sprendimų, kad naujas produkto funkcionalumas pasiektų klientus per kuo trumpesnį laikotarpį. Tradiciniai, griežti testavimo procesai gali trukdyti mūsų projektų spartai. Todėl testuotojai atsižvelgia į kuriamo funkcionalumo sudėtingumą, įvertina ir pasirenka reikiamas testavimo metodikas bei įrankius. Tačiau kaip palaikyti aukštą spartą, neaukojant kokybės? Testavimas, kaip procesas, gali būti suvokiamas kaip „butelio kakliukas“ – kritinė fazė, kuri, jei valdoma neefektyviai, gali atidėti naujų kuriamo produkto funkcionalumų išleidimą. Tradiciškai, testavimas vyksta pasibaigus programavimo darbams, o tai reiškia, kad bet kokios rastos problemos verčia grįžti prie vystymo fazės, ir taip sukeliami vėlavimai. Tačiau to galima išvengti. Testavimas – viso…

„Huawei“ pristatė naują išmanųjį laikrodį „Huawei Watch D2“. Svarbiausias mediciniškai sertifikuoto įrenginio privalumas – jis matuoja kraujo spaudimą ir taip pat jame įdiegta profesionali 24 valandų kraujospūdžio stebėjimo sistema, kuri padeda nustatyti ankstyvuosius hipertenzijos požymius. „Kraujospūdžio stebėjimas tebėra vienas iš svarbiausių sveikatos stebėjimo rodiklių. Tačiau prieš metus atliktas tyrimas atskleidė, kad tik 44 proc. europiečių žino tinkamus kraujospūdžio rodmenis. Todėl „Huawei“ technologijų gamintojai kurdami išmanųjį laikrodį ypatingą dėmesį skyrė kraujospūdžio bei širdies sveikatos stebėsenai. Įrenginiui yra suteiktas Europos CE (MDR) medicininis sertifikatas, todėl juo naudodamiesi vartotojai gali sužinoti dar tikslesnių duomenų apie savo sveikatos būklę ir geriau ja rūpintis“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė. Skaitmeninis sveikatos ekspertas…

Dirbtinio intelekto (DI) pritaikymo galimybės medicinoje pastaraisiais metais eksponentiškai auga – nuo asistavimo sveikatos priežiūros specialistui iki tikslesnės ligų diagnozės. Prgnozuojama, kad iki 2030 m. DI sprendimais paremta sveikatos priežiūros rinka išaugs 30 kartų. Anot projekto „SustAInLivWork“ dalyvio, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjo, startuolio „Ligence“ įkūrėjo ir gydytojo-kardiologo Arno Karužo, vienas didžiausių DI privalumų – gebėjimas įvertinti didelį kiekį duomenų ir taip padėti tiksliau diagnozuoti ligas ar efektyviau vertinti pacientų prognozę. Šios nuolat besivystančios technologijos tampa asistentu gydytojo darbe, ypač atliekant sudėtingas diagnostines procedūras. Pavyzdžiui, sertifikuoti DI įrankiai gali būti naudojami antrajai medicininei nuomonei gauti, gerokai sumažindami klaidų riziką. „Atsiranda vis daugiau DI taikymo realioje klinikinėje praktikoje pavyzdžių, tarkime, automatiniai…

Savavaldžiai dronai ir automatiškai nusitaikantys ginklai – būtent taip daugelis įsivaizduojame dirbtinio intelekto (DI) panaudojimą gynyboje. Tačiau jo pritaikymas šalies gynyboje kasdien tampa vis platesnis. Be tiesioginių kovinių veiksmų DI šiandien sparčiai braunasi į logistikos, inžinerijos ir strateginio planavimo sritis. Vis dėlto „Telia“ vyriausiasis juriskonsultas, teisės profesorius Paulius Pakutinskas įžvelgia vieną didelę šio technologinio virsmo problemą – DI panaudojimas gynyboje iki šiol nėra reguliuojamas pasauliniu mastu. „Greičiausiai nė vienas iš mūsų nenorėtume išvysti vaizdų, kai autonominis dronas ar robotas karys pats pasirenka taikinį, nusitaiko ir sunaikina ne tik karinius objektus, bet ir civilius, o etinius sprendimus, planuojant karines operacijas, priima bejausmis DI algoritmas. Deja, ligšiolinis pasaulio valstybių delsimas patvirtinti bendras…

Europos Parlamentas pritarė siūlymui panaikinti laiko sukiojimą, tačiau dėl to nesusitaria Europos Sąjungos šalių vyriausybės. Tad paskutinį spalio savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį – Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, ir vėl bus įvedamas žiemos laikas. Vieną valandą atgal pasukamas laikas gali paveikti žmonių savijautą, taip pat kelti abejonę, ar kasdien naudojami išmanieji įrenginiai rodo tikslų laiką. Ekspertų teigimu, dėl pastarojo jaudintis neverta – laiko persukimas tam praktiškai neturi jokios įtakos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Laiko persukimas labiau veikia mūsų savijautą, nei šiuolaikinius išmaniuosius įrenginius. Pastarasis visiškai nėra jautrus laiko pokyčiams. Duomenys perduodami naudojant interneto protokolo (IP) technologiją – per ryšio bokštus, duomenų centrus ir maršrutizatorius. Tai reiškia, kad…

Lietuvos neformaliojo švetimo agentūra (LINEŠA) š. m. spalio 24 d. Vilniuje  organizuoja interaktyvų žinių forumą „Kas bus ateities mokytojas – žmogus ar dirbtinis intelektas? Mokytojams, švietimo bendruomenei skirtame renginyje bus kalbama, kaip dirbtinis intelektas (DI) paveiks švietimą ir mokytojo vaidmenį klasėje, gilinamasi į šiuolaikines technologijas, jų pritaikymo galimybes ir esminius DI iššūkius. „Pasauliui didžiuliu greičiu neriant į DI erą, mokytojo vaidmuo neišvengiamai keisis. Ar ateities klasėje pagrindinį mokymo vaidmenį atliks žmonės, o gal juos pakeis DI sprendimai? Forume siekiame ne tik atsakyti į šiuos klausimus, bet ir paskatinti mokytojus iš naujo apmąstyti savo funkciją švietimo procese, ieškoti būdų, kaip integruoti technologijas į kasdienį ugdymą“, – sako Augustas Buzarevičius, LINEŠA Kvalifikacijos…