Dr. Mantas Lukauskas, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslininkas ir „Hostinger“ dirbtinio intelekto techninis grupės vadovas Dar visai neseniai aptarėme didžiulius technologinius šuolius, pristatant galingiausius dirbtinio intelekto (DI) modelius, tokius kaip „Google Gemini 3“. Tačiau kol technologijų milžinai varžosi, kieno algoritmas protingesnis, kyla kur kas praktiškesnis klausimas: kaip mes, žmonės, išmokstame šiuos įrankius naudoti kasdieniame darbe? 2026 m. kovo pabaigoje „Anthropic“ (kompanija, kurianti populiarųjį „Claude“ modelį) paskelbė naujausią DI ekonomikos indekso ataskaitą. Šis tyrimas, paremtas milijono pokalbių su DI analize, atskleidžia intriguojantį faktą: DI nėra stebuklinga lazdelė, kuri akimirksniu paverčia tave „superdarbuotoju“. Bendravimas su DI yra atskiras įgūdis, o tie, kurie jį tobulina, darbo rinkoje…
„Telia“ per kovą sustabdė 1 mln. sukčių skambučių: spąstai darbo valandomis
Milijonas per vieną mėnesį – tiek kartų kovo mėn. sukčiams nepavyko prisiskambinti savo aukoms, nes jiems sutrukdė mobiliojo ryšio operatoriai. „Telia“ duomenimis, nuo metų pradžios jau užblokuota per 4,5 mln. apgaulingų skambučių ir tūkstančiai kenkėjiškų SMS žinučių. Nors sukčiai išlieka itin aktyvūs, vis daugiau atakų sustabdoma dar prieš joms pasiekiant vartotojus. Tačiau technologijoms vis geriau blokuojant sukčių kelius, nusikaltėliai keičia taktiką ir ieško naujų būdų, kaip pergudrauti ne apsaugos sistemas, o patį žmogų. „Sukčių skambučių srautai išlieka labai nepastovūs – per savaitę jų gali būti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. Vis dėlto aiškiai matome, kad dauguma atakų vyksta darbo dienomis ir darbo valandomis. Juk darbo įkarštyje visi sulaukia daugiau…
Perspėja atsiimančius pensiją: sukčiai jau paspendė spąstus
Finansinis raštingumas yra vienas iš pamatinių įgūdžių, kuris, kaip ir skaitymo, skaičiavimo, kritinio mąstymo bei skaitmeniniai įgūdžiai, daro įtaką beveik kiekvienam mūsų kasdieniam sprendimui. Vis dėlto, žvelgiant į naujausius duomenis apie Lietuvos finansinį raštingumą, matyti, kad tobulėti dar tikrai yra kur, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. Sukčių šiemet galime tikėtis kaip niekad daug Šiandieninėje visuomenėje didelė dalis asmeninių finansų valdymo persikėlė į skaitmeninę erdvę. Pasaulio banko duomenimis, 2021 m. banko sąskaitą Lietuvoje turėjo ir skaitmeninėmis finansų paslaugomis naudojosi 93,53 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų. Nors tai patogu, 2025 m. rugsėjį paskelbtoje EBPO ataskaitoje pabrėžiama, kad elektroninės bankininkystės naudojimas ir žemas skaitmeninis finansinis raštingumas didina nukentėjimo nuo sukčiavimo riziką. Lietuvos žiniasklaida beveik…
Renate Strazdina: valstybės skaitmeninė nepriklausomybė nėra izoliacija
Pastaraisiais metais terminas „skaitmeninė nepriklausomybė“ Europos diskusijose apie technologijas tapo ne tik viena dažniausiai naudojamų, bet neretai ir klaidingai suprantamų sąvokų. Ją bandoma pristatyti kaip priešpriešą tarp pasaulinių technologijų ir nacionalinės kontrolės, tarp inovacijų ir reguliavimo, tarp atvirumo ir saugumo. Tačiau toks požiūris – klaidingas. Technologiškai pažangioms visuomenėms skaitmeninė nepriklausomybė visuomet reiškė ne izoliaciją, o galimybę pačioms priimti reikiamus sprendimus. Tai dar svarbiau mažoms valstybėms. Lietuva, Latvija ir Estija savo skaitmenines visuomenes nuo pat pradžių kūrė ne atsiribodamos nuo pasaulio, o aktyviai į jį įsitraukdamos ir turėdamos aiškią valdymo sistemos viziją. Baltijos šalių viešosios paslaugos, ekonomika ir netgi tarptautinė reputacija dabar jau yra neatsiejamos nuo skaitmeninės pažangos ir pasitikėjimo. Mums…
Žmogaus smegenys sunaudoja apie 20 vatų galios: kaip tai atrodo šalia dirbtinio intelekto?
„OpenAI“ vadovas Samas Altmanas yra pasiūlęs provokuojančią mintį – kalbant apie dirbtinio intelekto energijos sąnaudas, dažnai pamirštama, kiek iš tiesų kainuoja pats žmogaus intelektas. Toks palyginimas skamba netikėtai: ar mūsų protas iš tikrųjų yra brangesnis, nei pažangiausi algoritmai? Kiek iš tiesų kainuoja mąstymas? Mokslinė literatūra rodo, kad suaugusio žmogaus smegenys ramybės būsenoje sunaudoja apie 20 proc. visos organizmo energijos, nors jų masė sudaro vos 2–2,5 proc. kūno masės. Vaikystėje ir vystymosi laikotarpiu smegenų energijos poreikis gali būti dar didesnis, nes tuo metu intensyviai formuojasi neuroniniai tinklai ir aktyviai kuriasi sinapsės. „Didelis energijos poreikis rodo, kad smegenų veikla metaboliškai yra labai brangi. Vis dėlto evoliuciniu požiūriu tai turi aiškią prasmę –…
Be telefono – nerimas, su juo – rizikos: kaip spręsti paauglių santykį su socialiniais tinklais?
Lietuvos Seime svarstomi siūlymai riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 16 metų asmenims žymi platesnį poslinkį Europoje – vis daugiau šalių ieško konkrečių priemonių mažinti skaitmeninės aplinkos rizikas vaikams. Nors bendro, teisiškai privalomo reguliavimo Europos Sąjungos lygiu kol kas nėra, diskusijos šia kryptimi sparčiai intensyvėja tiek Briuselyje, tiek nacionaliniuose parlamentuose. Šias diskusijas skatina ir tai, kad socialiniai tinklai jau yra tapę kasdienybe daugumai nepilnamečių – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) 2025 m. analizė rodo, kad net 96 proc. penkiolikmečių nurodo naršantys socialiniuose tinkluose, tačiau tie patys duomenys atskleidžia ir augančias rizikas: apie 10 proc. paauglių jau turi probleminio naudojimo požymių, beveik kas penktas dėl socialinių tinklų apleidžia kitas veiklas,…
Gresia saulės elektrinių stabdymas: dauguma savininkų to dar nežino
Lietuvoje sparčiai augant saulės elektrinių ir energijos kaupimo sistemų skaičiui, energetikos infrastruktūra tampa vis labiau priklausoma nuo skaitmeninių sprendimų. Kartu su šia transformacija atsiranda ir naujų atsakomybių – iki 2026 m. gegužės 31 d. visi didesnių nei 100 kW galios energetikos sistemų savininkai privalės atitikti kibernetinio saugumo reikalavimus. Jų neįgyvendinus gali grėsti ne tik finansinės pasekmės, bet ir elektrinių veiklos sustabdymas. Remiantis naujausiais Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, šalyje daugiau kaip 170 tūkst. vartotojų patys gamina elektros energiją, o apie 20 tūkst. jų yra verslo įmonės. Būtent šis segmentas – įprastai valdantis didesnės galios elektrines – pirmasis susidurs su naujais kibernetinio saugumo reikalavimais. Energetika – vis labiau kritinė infrastruktūra Kaip…
Arčiau lango, aukščiau ar paslėptą? Ekspertas atsakė, kur geriausia laikyti interneto modemą
Geras interneto ryšys namuose dažnam atrodo kaip savaime suprantamas dalykas. Dėl to kartais pamirštame, kad jį užtikrina nedidelis ir dažnai net nepastebimas prietaisas, vadinamas modemu. Ne visuomet žinome, kur jį geriausia statyti, kada verta perkrauti ar kaip dažnai atnaujinti. Pasak „Tele2“ mobiliosios įrangos produktų grupės vadovo Edgaro Bartos, tokie sprendimai gali turėti daugiau įtakos namų interneto kokybei nei atrodo. „Iš tikrųjų modemas yra vienas svarbiausių gero ryšio grandinės elementų. Galima turėti naujausio modelio telefoną ar kompiuterį, bet jei namuose stovi kelių metų senumo įrenginys, jis paprasčiausiai nesugebės išnaudoti viso galimo interneto greičio. Interneto kokybei įtakos gali daryti faktoriai, apie kuriuos dažnas net nesusimąsto. Kokybė gali suprastėti dėl netinkamai parinktos vietos modemui pastatyti,…
KTU tyrėjų kuriamos naujos OLED medžiagos pasieks Taivaną: testuos išskirtinę technologiją
Nuo išmaniųjų telefonų iki ateities išmaniųjų miestų – OLED technologija sparčiai keičia tai, kaip matome ir naudojame ekranus bei apšvietimą. Tačiau už kiekvieno ryškaus ekrano slypi sudėtingas medžiagų mokslas. Naujos kartos sprendimų ieško KTU mokslininkai, o jų kuriamos OLED medžiagos bus testuojamos bendradarbiaujant su partneriais Taivane – viename pasaulinių elektronikos inovacijų centrų. Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) docentė dr. Daiva Tavgenienė teigia, kad OLED medžiagų tobulinimas yra itin svarbus ateities technologijų plėtrai, nes šių įrenginių veikimas tiesiogiai priklauso nuo šviesą skleidžiančių medžiagų savybių. „TADF technologija leidžia panaudoti iki 100 proc. susidarančių eksitonų – energijos dalelių, dalyvaujančių šviesos susidaryme. Palyginimui, įprastuose fluorescenciniuose OLED įrenginiuose panaudojama tik apie 25…
NVIDIA RTX PRO 6000 Blackwell Series: naujas standartas profesionalių GPU rinkoje
Šiuolaikinėje technologijų eroje, kai dirbtinis intelektas, duomenų analizė ir aukštos raiškos grafika tampa verslo pagrindu, organizacijoms būtina investuoti į pažangiausią infrastruktūrą. Vienas iš svarbiausių šios transformacijos elementų yra GPU sprendimai, o NVIDIA RTX PRO 6000 Blackwell Series išsiskiria kaip vienas pažangiausių pasirinkimų profesionalams ir įmonėms. Kas yra NVIDIA RTX PRO 6000 Blackwell Series? NVIDIA RTX PRO 6000 Blackwell Series – tai naujos kartos profesionalių GPU linija, sukurta tiek darbo stotims, tiek serveriams ir duomenų centrams. Šie sprendimai paremti „Blackwell“ architektūra, kuri sujungia pažangiausias AI skaičiavimo galimybes su aukštos klasės grafikos apdorojimu. Šios serijos GPU pasižymi itin didele – net iki 96 GB GDDR7 atmintimi, kuri leidžia dirbti su sudėtingais AI…
