Analitikai paskaičiavo, kokią ekonominę žalą kelią konkurencijos ribojimas 5G tinklo diegime

5G ryšys daugelio ekspertų įvardijamas viena svarbiausių pastarojo dešimtmečio technologijų, kurios svarba ir galimybėmis jau spėta įsitikinti pandemijos metu. Penktos kartos tinklo garantuojamas spartus ir patikimas internetas padėjo išlaikyti nenutrūkstamą prekių ir paslaugų tiekimą, o šiuo metu, ekonomikai stojantis ant kojų, 5G vaidmuo tampa dar svarbesnis.

Didelė žala ekonomikai

Visgi, sėkmingą 5G plėtrą daugelyje valstybių stabdo vienam pagrindinių naujojo tinklo įrangos tiekėjų „Huawei“ pritaikytos Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos. Kadangi dirbtinai ribojama konkurencija 5G sferoje gali sukelti rinkos monopoliją, galimą jos žalą Europos šalių ekonomikai naujausiame savo tyrime apskaičiavo „Oxford Analytics“ specialistai.

Pilną ataskaitą rasite čia: https://bit.ly/2Zo1BnS

„Oksfordo analitikų skaičiavimais, apribojus „Huawei“, vieno pagrindinių 5G įrangos gamintojų, prieigą prie Europos rinkos, lems tai, kad 2023 metais 5G ryšiu visoje Europoje galės naudotis 56 milijonais mažiau žmonių. Žvelgdami į Lietuvai skirtą prognozę, matome ne ką mažiau įspūdingus skaičius – „Huawei“ negalint lygiavertiškai konkuruoti su kitais tiekėjais, mūsų šalyje 2023 metais prieigą prie 5G tinklo turėtų 200 tūkstančių mažiau asmenų – maždaug tiek, kiek gyventojų turi Klaipėdos miestas“, – „Huawei Technologies“ vadovo Baltijos šalyse Ricky Chen.

Net ir susitaikius su vėluojančiais 5G tempais, sumažėjusi konkurencija taip pat turėtų neigiamų finansinių padarinių – „Oxford Analytics“ nustatė, jog tokiu atveju ateinantį dešimtmetį penktos kartos tinklo infrastruktūros diegimas taptų kur kas brangesnis. Lietuvos ryšio paslaugų tiekėjams 5G įrangos plėtra per metus kainuotų 8 milijonais eurų daugiau, o didesnėms valstybėms, tokioms kaip Vokietija, „Huawei“ pašalinimas iš rinkos per metus atsieitų daugiau nei pusę milijardo eurų. Greičiausiai naivu tikėtis, kad išaugusias išlaidas infrastruktūrai operatoriai sutiktų subsidijuoti iš savo kišenės, todėl labai tikėtina, kad tai virstų didesnėmis mobiliojo ryšio kainomis galutiniams vartotojams.

Dar didesnę žalą patirtų Europos valstybių ekonomikos ir 5G tinklo saugumas. Specialistai prognozuoja, jog 27 Europos Sąjungos narės, Islandija, Norvegija, Jungtinė Karalystė ir Šveicarija dėl „Huawei“ eliminavimo iš 5G įrangos tiekėjų sąrašo kartu iki 2035 metų praras 40 milijardų eurų Bendrojo vidaus produkto, o konkrečiai mūsų šaliai gresia 60 milijonų eurų nuostolis. Taip atsitiks, kadangi įvairios pramonės ir paslaugų bendrovės vėluos įvykdyti skaitmeninę transformaciją ir, padedamos 5G, sumažinti veiklos ir administravimo išlaidų. Taip pat dėl vėluojančios tinklo plėtros visose Europos Sąjungos narėse sumažės vienaip ar kitaip su investicijomis į 5G susijusių gerai apmokamų darbo vietų.

Didesnė konkurencija 5G rinkoje kiekvienai šaliai pasitarnautų ir dar vienu būdu – tai ženkliai padidintų tinklo atsparumą. Eliminavus „Huawei“ iš Lietuvos rinkos, joje įsivyrautų vienos telekomunikacijų įmonės įrangos dominavimas. Tai lemtų, jog netikėto gedimo ar kibernetinės atakos atveju, galėtų būti paralyžiuota visa šalies 5G infrastruktūra, kas sukeltų eilę grėsmių ir nepatogumų. Jei sąžininga rinkos dalis tektų „Huawei“, egzistuoja tikimybė, jog tokios nelaimės atveju šios kompanijos ryšio įranga išliktų funkcionali ir galėtų veikti, kol sutrikimai būtų pašalinti. Na, o jei problemų būtų „Huawei“ pusėje, kitų rinkos žaidėjų įrengimai galėtų ir toliau tiekti ryšį.

Kodėl 5G ryšio plėtra yra tokia svarbi?

Nors 5G tinklas tėra tik jau dešimtmetį mus supančio 4G evoliucija, jis turi daugybę pranašumų prieš savo pirmtaką. Pagrindiniais jų įvardijami kur kas didesnė interneto sparta, mažesnis vėlavimas ir didesnė tinklo talpa, leidžianti jam perduoti kur kas didesnius informacijos kiekius vienu metu. Šiuos privalumus vartotojai gali pajusti atlikdami tokias kasdienes užduotis kaip muzikos ar filmų siuntimą, dalyvavimą telekonferencijose ar vaizdo skambučiuose ar tiesiog naršydami internete. Vis dėlto 5G panaudojimo scenarijai yra kur kas įvairesni.

Skaitmenizaciją įvykdžiusios ir įvairius 5G sprendimus įdiegusios gamyklos galės visiškai automatizuoti gamybos linijas ir jas kontroliuoti nuotoliniu būdu. Penktos kartos tinklo galimybes išnaudos ir paslaugų sektoriui priskiriamos įmonės. Pavyzdžiui, bankininkams 5G padės kur kas geriau palaikyti ryšį su mažmeninės prekybos ir verslo klientais bei dėl šios priežasties geriau patenkinti jų reikmes, o sukūrus 5G paremtas sistemas, bankų filialuose daugumą kasdienių užduočių, tokių kaip paskolos suteikimas, galės perimti dirbtinis intelektas.

Be to, kad, „Oxford Analytics“ duomenimis, 5G Lietuvoje sukurs 28 tūkstančius darbo vietų, o visoje Europos Sąjungoje – daugiau nei 2 milijonus, naujos kartos tinklas pasitarnaus ir viešajam sektoriui. 5G ryšys leis skaitmenizuoti gatvių apšvietimą, šiukšlių surinkimą, nusikalstamumo prevenciją ir aplinkosaugą, kas padidins efektyvumą kiekvienoje iš šių sričių ir prisidės prie didesnės visuomenės gerovės ateityje. Dėl šių priežasčių 5G diegimas privalo vykti sąžiningoje ir visiems žaidėjams lygias teises suteikiančioje konkurencinėje aplinkoje, skatinančioje greitesnę ir mažiau išlaidų reikalaujančią plėtrą.

Pranešimą paskelbė: Sandra Paškauskaitė, UAB „INK agency“