Lietuvoje patyčias patiria maždaug kas trečias vaikas ir paauglys. Vaikai vis dar skaudina vieni kitus, o persikrausčius į internetą, tą daryti tapo dar lengviau. Nors patyčios neaplenkia nei berniukų, nei mergaičių, jie skirtingose platformose ginasi ir visiškai kitaip prašo suaugusiųjų pagalbos. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, pastebi, kad tėvai gali neatpažinti, kai vaikai kenčia internete, arba skubėti juos bausti už tariamai netinkamą elgesį.
„Kaip ir anksčiau, taip ir dabar vaikams svarbu draugauti, būti pripažintiems, jaustis saugiai. Todėl šnekėdami apie elektronines patyčias turime kalbėti ne tik apie ekranus, bet ir apie žmogiškus santykius. Vienas dažniausių mitų – kad berniukams skauda mažiau arba jie lengviau susitvarko su patyčiomis. Iš tiesų vaikų emociniai poreikiai yra vienodi, tačiau berniukai ir mergaitės dažnai išmoksta juos parodyti skirtingai. Dėl to dalis sunkumų lieka nepastebėti“, – sako J. Markeliūnė.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2024 m. paskelbto tyrimo duomenimis, po pandemijos pastebimai padaugėjo paauglių, kuriems socialiniai tinklai sukelia priklausomybės požymių. Tyrėjai apklausė beveik 280 tūkst. 11-15 metų paauglių. Nustatyta, kad šiek tiek daugiau nei kas dešimtas apklaustas paauglys (11 proc.) turi probleminio naudojimosi socialiniais tinklais požymių. J. Markeliūnė teigia, jog matyti stiprus ryšys tarp vaikų laiko leidimo įpročių ir kylančių grėsmių.
„Vaikai nebūtinai nustoja patirti patyčias – jos tiesiog persikelia ten, kur jie būna kasdien. Ten jie ir džiaugiasi, ir nukenčia. Mergaitės dažniau susiduria su spaudimu socialiniuose tinkluose, berniukai – žaidimuose, bet abiem tai gali skaudėti vienodai“, – sako J. Markeliūnė.
Psichologė: skambina tikrinti ribų, bet iš tiesų ieško saugumo
Tai, ko žmonės tikisi iš berniukų ir mergaičių, lemia, kaip jie ieško išeičių. „Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė teigia, kad suaugusieji mergaites dažniau skatina kalbėti ir dalintis jausmais. Todėl jos drąsiau atsiveria ir aktyviau rašo ir kreipiasi pagalbos, o berniukai pirmiausia testuoja ribas.
„Berniukai dažniau paskambina pajuokauti, pasakoja išgalvotas istorijas arba tiesiog tikrina, kaip viskas veikia. Taip jie natūraliai bando suprasti, ar tai saugi erdvė kalbėti apie savo išgyvenimus. Kartais jiems reikia daugiau laiko, pasitikėjimo ir užtikrinimo, kad bus išgirsti bei vertinami rimtai, kol išdrįsta prabilti apie tai, kas iš tiesų slegia“, – aiškina dr. J. S. Jasiulionė.
Anot psichologės, tėvai iš berniukų vis dar tikisi tvirtumo. Todėl kentėdami jie dažnai tiesiog nustoja kalbėtis, atsiriboja ar elgiasi agresyviai.
„Suaugusieji tai mato kaip netinkamą elgesį, puola bausti ir rečiau pasidomi, ieško priežasčių, kodėl vaikas pradėjo elgtis kitaip. Kai vaikas klasėje ar namuose elgiasi provokuojamai, už to gali slėptis ilga ir skaudi patirtis internete“, – įspėja psichologė.
Ji taip pat pataria atidžiai stebėti vaiko kūno signalus: jei po naršymo internete vaikui staiga pradeda skaudėti galvą ar pilvą, kūnas greitai išduoda ilgai kauptą įtampą.
Kur slepiasi pavojai: žaidimai ir grožio standartai
Mergaitės labiau kenčia socialiniuose tinkluose, nes čia aplinka nuolat spaudžia atitikti griežtus grožio standartus, o išvaizdą nuolat aptarinėja kiti. Berniukai dažniausiai užkliūva kompiuterinių žaidimų platformose. Čia kiti žaidėjai juos gali menkinti, jei jiems nepavyksta laimėti, vadinti nevykėliais.
„Dažnai vaikas tyli ir nesiskundžia suaugusiems, nes tiesiog bijo. Bijo, kad tėvai nesupras, kaip veikia skaitmeninis pasaulis, arba, dar blogiau, atims telefoną ir išjungs internetą. Bet jei atimsite įrenginį, problemos neišspręsite – tik atimsite iš vaiko erdvę, kurioje jis bendrauja ar net jaučiasi vertinamas. Jei norime padėti, turime išmokti klausytis. Kai vaikai žinos, kad tėvai ar mokytojai jų neteis ir neskubės visko uždrausti, jie patys ateis pasitarti, kai internete kažkas juos užgaus“, – aiškina dr. J. S. Jasiulionė.
„Telia“ ir „Vaikų linija“ sustiprino bendradarbiavimą, siekdamos greičiau padėti vaikams, susiduriantiems su patyčiomis internete. „Vaikų linijai“ šiais metais suteiktas patikimo pranešėjo statusas greitai leis operatyviau reaguoti į pranešimus apie žalingą turinį socialiniuose tinkluose.
Vaikai ir paaugliai, susiduriantys su emociniais sunkumais, nemokamos ir konfidencialios pagalbos gali kreiptis į „Vaikų liniją“ telefonu 116 111 arba internetu.
Pranešimą paskelbė: Martyna Zelevaitė, UAB Publicum
